Jeigu...

...Jeigu dovanoti gėlių-tai tik pačių gražiausių...
...Jeigu klausytis-tai tik nuoširdžiausių žodžių...
...Jeigu mylėti-tai tik pačius mylimiausius...
...Jeigu branginti-tai tik draugystę...
...Jeigu keltis anksti-tai tik saulėtą rytą...
...Jeigu dirbti-tai tik prasmingai...
...Jeigu meluoti-tai tik vardan tiesos...
...Jeigu pamiršti-tai tik nuoskaudas...
...Jeigu keliauti-tai tik tam, kad sugrįžtum...
...Jeigu sugrįžti-tai tik ten, kur laukia...
...Jeigu prisiminti-tai tik gražiausius dalykus...
...Jeigu dainuoti-tai iš visos širdies...
...Jeigu džiaugtis-tai visu pasauliu...
...Jeigu linkėti-tai tik paties geriausio...
:)

P.S.Aš taip labai labai noriu prie jūros. Ir visai nesvarbu, kad šalta ir lyja. :}

užrašų knygelė.

Labas.:}
Sveikinuosi su jumis, baisiai nostalgiškos nuotaikos. Visą dieną sėdžiu namie, miegu, klausaus muzikos, žiūriu filmus ir t.t.. kaip gera. Toks poilsis. Ir nieko netrūksta. Reikia kartais tokių ramių dienų...
Karantinas. Tai turbūt nieko nestebina. Turim papildomas atostogas iki trečiadienio. Nemažai, bet tik bijau, kad nenubrauktų tos savaitėlės iš žiemos atostogų. ;} Ir šiaip, kai vakar visi džiūgavo, aš buvau labai labai nusiminusi, nes nusibraukė ekskursija ir ją perkėlė į gruodžio 4 dieną. Tada dar labiau nuliūdau, nes tą dieną man koncertas. Bet šokiuose pasikalbėjau su vadove ir turbūt galėsiu praleisti koncertą ir lėkti į ekskursiją. Tada visą vakarą buvau gausiai puikios nuotaikos. :}
Kas dėl šokių... Kiek nuotykių vakar patyriau per juos. Ėjau į priekį, o jau buvo tamsu. Ir tamsioje gatvėje, kurioje buvau viena vienutėlė, sutikau tokį vaikiną. Tiksliau, jis mane užkalbino ir prašė palydėti iki daržovių kiosko. ;D Žinau, skamba juokingai, bet tada nuoširdžiai išsigandau. Atsisakiau, bet, ačiū dievui, likau gyva ir sveika. O laukiant, kol mane pasiims iš repeticijos, prie manęs priėjo girtut girtutėlis vyras ir prašė prisidegt. Ar aš atrodau kaip rūkanti mergina? Susimąsčiau. Bet jis paskui atsiprašė ir netgi pasakė, kad gal mane įžeidė. Atsakiau, kad viskas gerai ir atsikračiau galvoje tūnančio rūkančiosios įvaizdžio.
O dabar apie tai, kodėl taip pavadinau savo įrašą. Šiandien žiūrėjau super fantastišką filmą "The notebook". Tikėjausi iš jo daug, bet jis su kaupu pateisino mano lūkesčius. Labai privertė susimąstyti.. Kaip norėčiau tokios meilės, kuri visada būtų gyva mano širdyje, net senatvėje, kai nieko neprisimeni... Ir numirti kartu, susikabinus rankomis.. Taip labai labai man kaupėsi ašaros filmo gale. Ir supratau, kiek svarbu yra popierius ir plunksna, užrašinėti savo prisiminimus... Tai turi magišką galią..
Bet ir liūdžiu. Nežinau, prieštaringi jausmai. Tik dėl prisiminimų. Viskas susikaupė- ir gera, ir bloga. Ir gera, ir liūdna. O Mykolaičio dainos taip sustiprina melancholiją... Atrodo, noriu labai nedaug. Bet tai nepasiekiama... Skauda nuo svajonių. Bet jų niekada niekada neatsisakysiu.

"Read this to me and I'll come back"...

That's my life.

Labas . :}
O štai ir vėl aš, po vieno mėnesio ir septyniolikos dienų pertraukos.
Kaip gretai tas laikas bėga... Sunku patikėt. Sako, kad kai pradedi jausti greitą laiko tėkmę-sensti. Bet, vargu, ar man tas gresia. Nors per tą laiką, kai čia nerašiau, man jau suėjo šešiolika metų. :}
Matyt, noriu kažkur išsilieti, todėl griebiu savo seniai belankytą blog'ą. Taip, tenka pripažinti, išnaudoju jį- bet ar tai blogai, jei su gerais ketinimais?
Hm... Turbūt norėčiau pradėti nuo to, kad jaučiuosi ganėtinai vieniša - aplinkui visi serga ir tas mane žudo. Klasėj iš 32 žmonių yra tik 12. Ir šlykštu, kad serga beveik visi man brangūs žmonės, todėl negaliu jų matyti. Žinoma, yra ir privalumų-lengvesni krūviai ir pan. Bet ar tai gali pakeisti draugų nebuvimą šalia? Nemanau... O su viena drauge buvom susitarusios lėkt į ekskursiją, kuri jau daugiau nei metus yra mano svajonė. O dabar - šnipštas. Vis dar meldžiuosi ir turiu vilties, kad draugė iki penktadienio pasveiks, nes jei ne- būsiu žiauriai žiauriai nelaiminga ir sugniuždyta.
Kas dar ? Pasigirsiu, kad prieš pusantros savaitės buvau "Šok su manimi" filmavime. Atrodytų, kas gi čia tokio, bet žinant, kaip man tai yra svarbu... Buvau pakerėta. Galėčiau sėdėt toj salėj ir savaitėm. Todėl mane apninka gili depresija, kai dabar šeštadieniais tenka tą laidą žiūrėti ne salėje, o prie televizoriaus ekrano.
Išvis, supratau, kiek man reiškia šokiai. Žinojau, kad daug, bet nežinojau, kad TIEK DAUG. Per vokiečių kalbėjom apie šokius- pradėjau net drebėti iš laimės ir jaudulio. Repeticijų grafikas keistas- labai dideli tarpai tarp jų, todėl vis svaigstu kaip pasiilgau šokių. Laukiu choreografijos pamokų, kurios bent kiek prablaškytų tą laukimą ir labai stipriai pasiuntu, jeigu paleidžia-o taip būna labai dažnai. Daug kas manęs nesupranta, bet man nesvarbu. Šokiai- mano aistra ir mano gyvenimas. O gruodžio pradžioj bus šokių vakaras ir taip, mane vėl pakvietė ten šokti. Jau dabar laukiu. Turbūt šoksiu tango ir be galo džiaugiuosi-bereikia susirasti tik tinkamą suknelę. Tik... tai nėra toks jau lengvas darbas. ;DD
Tiesa, pastaruoju metu tapau labai jautri. Pvz, per gimtadienį verkdavau kone nuo kiekvieno sveikinimo. Bet nemanau, kad taip blogai. Džiaugiuosi, kad esu žmogus, mokantis nuoširdžiai parodyti savo emocijas. Kam slapstytis už kaukių?

Ir pabaigai citata, kuri man labai patiko :

"Juokas ir šypsena-tai vartai ir varteliai, pro kuriuos pas žmogų gali įsmukti daug gėrio."

mintys.

Žmogus paklausė savo angelo:

- Kodėl visuomet, kai man gera, tu eini greta manęs ir smėlyje matomos

dvi eilės pėdų – mano ir tavo. O kuomet man blogai, tu palieki mane

vieną ir smėlyje lieka tik mano pėdų žymės.

Ir angelas atsakė:
- Kai tau buvo blogai, aš nešiau tave ant rankų.


Vaikų laiškai Dievui:

Ten pas Tave gražu ar nelabai ?
Emilis 1kl.

Ką reikia padaryti su gyvūnėliu, kad galėčiau jį pasiimti su savimi į rojų?
Agnė 4kl.

Jei man ką nors skauda, tai reiškia, kad Tu ant manęs supykai?
Austėja 3kl.

O Tau yra taip buvę, kad kas nors Tau atrodo simpatiškas, bet jis nežiūri į Tavo pusę?
Indrė 4kl.

Kiek kartų aš patirsiu nelaimingą meilę ? Trys kartai jau buvo.
Julija 2kl.

Ar Tau nenuobodu visada būti Teisingam?
Valdas 1kl.

Kodėl Tu sutvėrei tokį pasaulį, kuriame mama verkia, kai suplėšo sau pėdkelnes?
Mantas 2kl.

Galima, aš Tau retkarčiais sapnuosiuosi?
Austė 1kl.

Padaryk ,kad visi, pradedant močiūte ir baigiant drambliais, būtų laimingi, sotūs ir šiltai apsirengę.
Rokas 3kl.

Tegul aš gyvensiu tiek, kiek nori mama.
Tadas 2kl.

Duok sveikatos mamai, dėdei Valdui, dėdei Tomui, dėdei Vytui ir kitiems mano tėčiams ,kuriuos turėsiu.
Arūnas 4 kl.

Norėčiau paprašyti proto savo tėvams, o tai jie visai manęs nesupranta.
Alvydas 3kl.

Iš pradžių norėjau Tavęs paprašyti šuniuko, bet paskui pagalvojau ,kad tavęs negalima trugdyti dėl visokių niekų ir prašysiu ko nors labai svarbaus.
Padaryk ,kad mama visada grįžtų iš darbo linksma ir gera.
Eglė 3kl.

Padaryk tą gyvenimą paprastesnį.
Lukas 4kl.

Gerbiamas Dieve, padaryk, kad kojos ir rankos visada būtų švarios.
Evaldas 2kl.

Parodyk man paslapčiomis bent vieną angelą.
Andrius 3kl.

Išgarink mano nuodėmes.
Gerda 1kl.

Noriu gyventi tame pasaulyje, kurį sukūrei Tu, o ne žmonės.
Justė 4kl.

Padaryk ,kad mama su tėčiu susitaikytų, o aš už tai mesiu rūkyti.
Edvinas 3kl.

Tegul mane pamilsta Dovilė, o aš už tai galėsiu su ja susituokti.
Tomas 4 kl.

Tu ir pats viską žinai.
Lukas 1kl.

Susitinkam iki mirties gerai?
Justas 1kl.

griūk negyvas.

Nereikia slėptis nuo žmogaus, kuris nori prie tavęs priartėti. Atsikratyk savo baimių. Gal jis nori tapti tavo draugu, nes tavimi žavisi, o gal jis tik nedrįsta kai ko paklausti…

koks esi paukštis?

Balandis

Tai mylintis, švelnus ir jautrus žmogus. Balandis trokšta meilės - nuo jos priklauso laimė ir saugumas, dėl meilės jis gali aukotis. Jis pasiryžęs viską daryti kitų labui, tačiau dažniausiai ir pats paslapčia tikisi to iš kitų. Tiesiai paprašyti ar pareikalauti bijo arba nemoka. Svajoja rasti žmogų, kuris suprastų jį iš pusės žodžio. Tokio žmogaus neradęs, dažnai nusivilia. Apskritai per daug svarbos ir laiko jis skiria išgyvenimams bei svajonėms, o galėtų užsiimti kuo nors svarbesniu. Balandis dažniausia atlieka antraeilį vaidmenį, padeda klestėti kitiems. Mat geriausiai jis jaučiasi už sosto nei soste. Prisibijo imtis atsakomybės ir iniciatyvos. Balandis itin paiso aplinkinių nuomonės ir yra ištikimas garbinamam objektui. Jis kenčia dėl smulkmenų, dažnai yra prietaringas, pernelyg geras ir nuolaidus, nes yra bailus. Teisingas Balandis ramina temperamentingus ir agresyvius žmones, jų pyktį stengiasi nukreipti į save.

norisi tikėti.

Skorpionas (spalio 23 d. - lapkričio 21 d.)
Aplinkiniams tu rūpi labiau, nei įsivaizduoji. Net kai jie tave erzina, iš tiesų jie nori atkreipti tavo dėmesį ir linksmai su tavimi leisti laiką.

testas.

Dariau testą pagal paveikslėlius. Ir kaip man patiko!!! Labai teisingi atsakymai . :}

Atlikto testo rezultatai.

Tau patinka gamtos paprastumas bei romantiški vaizdai. Turbūt esi kiek nostalgiškas ir mėgsti lankyti pažįstamas, svarbius gyvenimo įvykius primenančias vietas. Šabloniškumas tau nepriimtinas, tačiau mene vertini precižiškumą ir sunkų darbą. Tave žavi kūrėjų disciplinuotumas ir atkaklus tikslo siekimas. Tau patinka atsipalaiduoti ir atsijungti nuo kasdienybės, skambant pamėgtai muzikai. Melodija nuneša tave toli toli…

Tau gera nutolti nuo kasdienybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Nėra nieko malonesnio kaip ramiai mėgautis saulės spinduliais. Žinai, kaip žvelgti į pasaulį skaidriu ir lengvu žvilgsniu. Tau reikia atviros erdvės. Tave žavi supantis pasaulis ir galimybė susilieti su gamta. Atostogaujant prioritetas tau – linksmybės. Smagiai leidi laiką su linksma kompanija. Svarbiausia – malonumas ir daug šypsenų aplink tave. Kas tave atstumia? Kai yra dailus veidas, gražus kūnas, bet hobito pėdos! Reikia rūpintis visu kūnu - nuo galvos iki pirštų galiukų.

Esi nenustygstanti vietoje asmenybė. Dievini šėlsmą su draugais, išlaisvinantį nuo suvaržymų ir rutinos. Kai gali, dūksti kiek tik leidžia kojos. Renkiesi gėrimus, kurie įtinka tavo ekstravagantiškam skoniui. Visada esi nusiteikęs išbandyti ką nors netradicinio bei naujo. Tavo namuose vyrauja gana šaltas šiuolaikinis stilius. Tau patinka paprasta, funkcionali, jauki ir patogi aplinka.

Giliai viduje esi nostalgiškas. Nieko nėra svarbesnio už kartu su draugais nugyventus gerus laikus. Dažnai nuklysti į prisiminimus. Pagalvojus apie laisvę, tave užplūsta mintys apie nuostabų jausmą būti lauke apsuptam gražios gamtos. Joje randi tylą ir ramybę.

Atmerkti akis.

Jei žemę po kojom senai praradai,
Jei gėlės nuvyto ir dega namai,
Jei neturi žodžių, nes nėr kas klausys,
Tau lieka tik viena – atmerkti akis.

Kai tylančios dainos laimingam krante
Tau sako, kai meilė paliko tave,
Jei tas, kas išėjo, atgal nebegrįš,
Tau lieka tik viena – atmerkti akis.

Bet viskas aplinkui žaidimas tiktai.
Žaidimas, kur stebi kažkas iš aukštai.
Kai užduotį savo kiekvienas atliks,
Tau liks tiktai viena – atmerkti akis.

Atmerkti akis,
Kai nebesišvies
Kita išeitis.
Atmerkti akis.
Pakelti akis.

Į Tavo rankas.

As tartum laivas pakeles bures
As vel keliauju i tavo rankas
Vel jos kaip vaika pagauna mane
As visas vel tavo delne

Sianakt i miesta sugryzo ruduo
Sianakt as krentanciu lapu piemuo
Sviesos lange vel aukstyn mane ves
Tiesiai i tavo rankas

Tolstantys zingsniai pasaulio gale
Laiptas po laipto ir tu jau salia
Bet kai netycia atmerkiu akis
Vel begaline naktis

Krentantys lapai geltonas lietus
Musu mirtis vel prisimine mus
Skausmas atnes milijonus sapnu
Ieskanciu tavo delnu

Tukstanciai zodziai lenkia dainas
Kas juos isgirs kas ju vieta suras
Ar tu dar sapnuoji laiminga mane
Virpanti tavo delne...

Labuka. ;}}**
Tai ką, baigėsi pirmasis rudens savaitgalis..
Negaila kažkaip. Kol mokytis daug nereikia, tai man mokykloj baisiausiai smagu. Tikrai. Aš ten puikiai jaučiuosi. Myliu savo mokyklą. :}
Savaitgalis buvo ganėtinai įdomus. Na gal ne tiek įdomus, kiek... Jaukus. Turbūt šitas žodis geriausiai tinka apibūdinimui.
Pradėkim nuo penktadienio pamokų pabaigos. Grįžau namo, susikroviau daiktus kelionei į kaimą ir išlėkiau į šokius. Pagaliau!! Kaip man ten gera buvo, kad jūs žinotumėt. Išbandžiau naujus batus ir jie tikrai patogūs. Prisišokau kaip reikalas, paskui kojas skaudėjo, bet kaip gera buvo širdy!! :}
Tiesiai iš ten mane pasiėmė tėvai ir važiavom į kaimą. Labai gera buvo vėlų vakarą važiuot, ypač po šokių, nulūžau ir pramiegojau daugiau nei pusę kelio. Ir labai gera buvo, toooks saldus miegutis. :}}
Atvažiavom ir aš iškart susitikau su drauge, pasivaikščiojom po žvaigždėtu dangum, daug daug kalbėjomės ir buvo nesveikai tobula. :}
Kitą rytą prižiūrėjau pusseserę, vėliau ėjom bulvių rinkt. Nesveikai įsilijo ir aš permirkau ir labai sušalau. Bet persirengiau ir vėl išdūmiau susitikt su drauge ir mes vaikščiojom lietuj. Vėl tobulybė. Vėliau atėjom pas ją ir išgėrėm mėtų arbatos. :}
Grįžus žiūrėjau šok su manim, turėčiau pastebėt, kad dauguma porų tikrai patobulėjusios ir šį kartą man buvo daug įdomiau žiūrėt. :}
O šiandien.. Ilga kelionė namo,kuri man tikrai prailgo, net nežinau kodėl.. ;} Tada pasivaikščiojau su kita drauge ir tiek.. Dabar kaupiuosi prieš rytojų, naujos savaitės pradžią...
Sėkmingo jums pirmadienio!

Naujas startas.

Labas!!!
Kaip jūs?
Aš gerai.
Vakar buvo rugsėjo pirmoji... Dar vienas naujas gyvenimo etapas. Man kiekviena klasė-naujas etapas. :}
Viskas mokykloj sava, bet kartu ir nauja.. Priėjo daug naujų pirmokų, dar nieko neįsidėmėjau, bet keista juos pas mus matyti. Sėdim dabar per pertraukas ir kaip kokios bobutės nužiūrinėjam visus. Žinot,pateisinama, gi šviežiena pakvipo. ;D Iš tikrųjų kol kas mielų pirmokų nemačiau.. Panos dauguma paprastos, kažkokių ten gražuolių nėra, bet užtat yra tokių pankių, žaliaplaukių ir panašiai. Nepatinka man tokios. Bernai tai pypliai tokie.. Visi iki bambos. Jei kokį aukštesnį pamatai tai gali lenktis. Kai kurie rubuiliai tokie... Žodžiu, bet visai miela į juos tokius nedrąsučius pažiūrėt. Ai, šiandien jau buvo vandeniu pakrikšyti, balionėliais pilnais vandens. Lyg ir gaila, bet kai pagalvoji, kad mes tą patį iškentėm.. Tai velniop tą gailestį, žvengėm net susirietę. ;DD
Hm.. Kas čia dar geresnio.. Tvarkaraštį truputį nekokį sudarė. bet priprasiu. Nenumirsiu. ;DD
Šiandien visa diena ant kojų.. Grįžau taip normaliai apie 7, truputį vėliau. Buvau užsukus tik pusvalandžiui namo, pavalgyt. Tai dabar kojas skauda, bet pamiegosiu ir praeis. I hope. :}
Šokiuos nuomosimės naują salę. Šiaip erdvi tokia, man patiko. Tik repeticijų grafikas nefainas, penktadienį šokt teks.. Penktadienį šiaip visai ne tas galvoj būna. ;D Nu bet nesvarbu, kaip nors. :}
Iš tikrųjų dabar aš pilna optimizmo, tikiuosi gerai pradėt šiuos metus. Visgi gera pradžia-pusė darbo.
O dabar, taip pasakiškai šviečiant pilnačiai, atsisveikinsiu. Reikia numigti ir pailsėti prieš rytojų.
Labanakt. :}*

nebedaug beliko...

O taip, liko be galo nedaug ir baigsis tas laisvės skonio saldumas. Vėl būsiu prirakinta prie knygų, kai kurių žmonių, įvairiausių intrigų ir kitokių su mokykla susijusių dalykų. Labiausiai liūdna dėl to, kad mažiau matysiuosi su mylimiausiais žmonėmis...
Kažkaip slogi nuotaika mane apėmusi. Turbūt jaučiat. Gal kaltos lyrinės Bryano Adamso dainos, o gal lietus už lango, verčiantis susimąstyti.. Net pati nežinau. :}
Na, turiu ir ką papasakoti apie pastarąsias dienas. :} Ketvirtadienį važiavom pas pinčių. Padarėm dovaną, kuri, ačiū Dievui, jai patiko!!! Iš tikrųjų labai sunku buvo jai dovaną išrinkt, kaip niekad. Bet pavyko. ;> Gal didelės pastangos arba geri norai čia kalti. ;>> Tai vat, atvažiavom, pasivaikščiojom po miškus, nuėjom prie karjerų, žodžiu, tikrai smagiai. Grįžusios pažaidėm badmintoną, pavalgėm be galo skanių spagečių ir mūsų dovanoto pyrago su mate. Labai labai skanu. Tą patį pakartojom ir dvyliktą valandą nakties, tik jau vietoj spagečių apsiribojom pica. Dar peržiūrėjom du filmus : "P.S. I love you" ir "Balkonas". Abu man tikrai patiko, tik gaila, kad antrasis buvo labai trumpas, nė valandos netruko.
Kitą dieną ryte mus paėmė tėtis ir važiavom man šokių batų paimti. O kokie gražutėliai!!! Apsiaviau ir nusiimti nebenorėjau, taip patiko man jie. Ai, dar pakeliui mano auklėtoją pavežėjom ir aš labai įsiutau sužinojusi, kad penktadieniais man turbūt bus 8 pamokos ir paskutinė fizika!!! Čia didžiausia tragedija yra, baisai užsiputojau, nors, žinoma, prie auklėtojos to neparodžiau.
Tada dar vakar susitikau su drauge, iš tikrųjų susitikimas nebuvo labai jau malonus, nes ji, vargšė, labai verkė... Labai sunku, kai tau brangus žmogus verkia. Taip norisi paguost, pralinksmint, o retai kada išeina... Bet paskui, kaip ji sakė, "prašypsinau" ją ir ji netgi juokėsi, abi pasijautėm geriau. :} Dar ji man davė "Užtemimą", kurį doroju šiandien visą dieną. Negaliu atsitraukti, gera tos serijos knygas į rankas paimt. ;>
O šiandien buvau sode ir kepėm šašlykus, nesvarbu, kad visą dieną pliaupia. Gulėjau ant pečiaus ir šildžiausi bei skaičiau užtemimą ir kaifavau. Vat taip va. Už keturiasdešimties minučių eis "Šok su manimi", ko laukiu jau visą mėnesį. Taigi šiandien būsiu pasinėrusi į šokius ir, galiu lažintis, kad kaip visada pati užsimanysiu šokt...;}

o atostogos lekia nepastebimai...

...ir jų pabaiga jau čia pat.
Jau liko mažiau nei savaitė, o apie mokyklą nenoriu nė pagalvot. Iš dalies pasiilgau kai kurių žmonių, nors, mažumos. Su mylimiausiais ir taip susitinku, taigi... ;}
O šios dienos buvo tokios smagios!
Pradėsiu nuo pirmadienio. Taigi, susitikau su Aušra, kurios buvau nesveikai pasiilgus. Varėm ant ledo. Kad jūs žinotumėt, kaip aš nekenčiu važiuot į Akropolį autobusu! Jautiesi kaip silkė, suspausta iš visų pusių. Ir dar dabar Ozą pakeliui pastatė. Tai išvis masė žmonių važiuoja, nervina. Aš tame Oze nebuvau, bet girdėjau labai daug nekokių atsiliepimų. Greitu metu ir nežadu jame apsilankyt.
Tai va, nulėkėm ant ledo. Jaučiausi truputėlį nekaip, nes mano kojos vis dar nusėtos pūslėm ir nutrynimais, todėl pačiūžos-ne pats geriausias pasirinkimas. Bet mano pūkuotos kojinės šiek tiek apsaugojo vargšes kojeles ir dar didesnių traumų neįsigijau. :} Iš tikrųjų labai daug prisijuokėm, išsišnekėjom, prisisupom vėliau.. Dar jos ten toks draugas čiuožė vėliau, tai mes prie stiklo prisiplojusios žiūrėjom ir labai juokėmės. Jis turbūt jautėsi nelabai smagiai, bet mes gražiai atsiprašėm, o jis patikino, kad tikrai nepagalvojo nieko blogo. Netikiu, nors užmušk. ;D
Vakar ryte buvau pas gydytoją.. Pažemėjau dviem centimetrais, todėl buvau labai pikta. ;D Bet aš vis dar tikiuosi, kad čia gydytoja blogai pamatavo.. ;D Žodžiu, tada iš nevilties prisipirkau guminukų ir slidinėjau. ;D Žinokit, geras jausmas. Užsidedi ant liežuvio ir taip slidinėji. ;D Bet čia tik su vienos rūšies guminukais taip pavyksta. ;D
Va, po gydytojos atvažiavo teta su vaikais ir mes visi ėjom į kirpyklą. Po kirpyklos padėjau draugei sodint gėles po langais... xD O vakare ėjom į parduotuvę "Tic tac" pirkt, bet giliai nusivylėm, nes jo ten nebuvo. Tai prisipirkom kitokių saldainių ir laimingos ėjom namo. Nepamirškim to fakto, kad aš labai užsinorėjau šokt, tai mokiau Laimą vidury kažkokio kiemo šokt salsą. Žinokit, smagis. Jei kas norės, galėsiu pravest tokias šokių pamokas. ;DD
O šiandien ryte man darė kraujo tyrimus. Labai negailestingai įdūrė, dar dabar labai skauda, pirštas pamėlęs... Nesmagu. :} Po gydytojos su Laima prisipirkom maisto, nes, kaip žinia, kraujo tyrimus daro nevalgius, tai aš buvau labai išbadėjus. Nuėjom pėstute iki akropolio, nes nebenorėjau grūstis tuo sausakimšu autobusu. Atėjom į salę, o ji tuščia. Tai pakartojom salsos judesiukus. ;DD o tada pažiūrėjom "mano sesers globėją"!!! Pagaliau! Ir man tikrai labai patiko. Baisiai liūdnas filmas.. Taip už širdies griebė. Jau galvojau bliausiu kaip nežinia kas. Bet susilaikiau. Jėėėėz, kaip man tokių vaikų gaila, vežiu sergančių... Man nieko baisiau nėra. Per tas visas gerumo dienas, kai juos rodo, verkiu. Nes nu... Baisus dalykas čia yra. Aš turbūt net nesuvokiu, kad tai tikrai vyksta ir, kad kai kurioms šeimoms tenka tai iškęst..
Bet gal nebaikim liūdna gaida. Ryt važiuoju pas pinčių. It should be fun. Laukiu. :}
Tėtis prižvejojo tokių mažų žuvyčių, tai dabar eisiu valgyt. Palinkėkit skanaus!;DD
Iki. :}**

kultūros dozė.

Hey!
Įrašo pavadinimas puikiai atspindi mano šios dienos veiklą. :} Buvau paveikslų parodoj. Teta jau seniai žadėjo mane ten nusigabent, bet vis kažkaip neprisiruošė, o, sužinojusi, kad šiandien paskutinė parodos diena, negailestingai išvertė mane iš lovos ir nusivežė. Neskaitykim, kad tas baisusis išvertimas vyko telefonu. ;D
O paroda man tikrai labai patiko!!! Kai kurie paveikslai man tokį įspūdį paliko! Ne veltui impresionistų, kur svarbiausia-įspūdis. Pagrinde ten buvo Čiurlionio darbai ir aš buvau giliai susižavėjusi, ypač muzika, kurios taip pat buvo galima pasiklausyti. Be to, atradau dar vieną mane pakerėjusį dailininką-tai Edvardas Munchas. Tokie nuostabūs kai kurie jo paveikslai!!! Ypač nespalvoti. Ėjau ir mėgavausi, būtų buvę tobula, jei pašonėj nebūtų nuolat zyzęs pusbrolis, kad eičiau su juo į filmą "Aukštyn". Bet aš nenoriu, nes svaigstu apie "mano sesers globėją". Turbūt šią savaitę eisiu, baisiai laukiu!
Rytojui turiu šiokių tokių planų dozę. Visų pirma tai turėsiu paskambinti batelių siuvėjai ir su ja susitikti. Nežinau, ar rytoj, bet labai tikiuosi. Nežinau kodėl, bet baisiai laukiu! Labai seniai šokių batelius siuvausi, todėl žiauriai noriu naujų. Gal jums ir keista, bet aš labai jų trokštu.
Dar turiu ryt susitikti su Aušra. Seniai nesimatėm, todėl aš esu nesveikai jos pasiilgusi. Lėksim ant ledo. Kažkaip visai nebijau, nors jau ilgą laiką nestovėjau ant pačiūžų. Greičiau jau nekantrauju. :}}
O daugiau turbūt jokių naujienų.
Iki! ;}}

seniai nesimatėm. :}}

Pagaliau radau man patinkantį šabloną! Kone visą dieną jo ieškojau, jau buvau praradusi viltį ir.. man pasisekė! Oh yeah, I'm the lucky one. ;D
Tai, ką seniai nesimatėm.. Ar kaip čia kitaip pasakyt. ;D Pasiilgau.
Iš tikrųjų žiauru, kad liko tik savaitė vasaros.. Aš dar kupina jėgų, kupina idėjų, tiek noriu nuveikt.. Nenoriu mokyklos.. Žiauriai. Kaip nenorėjau iš jos išeit, taip nebenoriu grįžt. Negaliu pagalvot apie gresiančią rutiną, mokslus, rūpesčius ir pan. Dabar manyje skamba vienintelis žodis-LAISVĖ.
Man ši vasara tokia tobula! Ir aš esu beprotiškai laiminga, nebijau to pasakyt.
Nešvaisčiau laiko veltui, nuveikiau nemažai ir dėl nieko nesigailiu. Noriu viską pakartoti, aaaaaa...
Nulėkiau prie jūros, buvau stovykloj.. Išsamiau gal nepasakosiu, nemanau, kad labai įdomūs tie mano įspūdžiai. ;>>
Susiradau nemažai naujų pažįstamų. Su kai kuriais keliai išsiskyrė, bet, manau, dar susikirs. Negali taip neatsitikt, kai vis toj pačioj sferoj sukiesi. ;}
Su šia diena skaitant, rugpjūčio mėnesį vilniuj buvau 5 dienas, taigi dabar jau mėgaujuos miestietišku gyvenimu, kad ir kaip gerai bebūtų, visvien to pasiilgau . ;D
Šiandien jau sėdžiu iki kraujų nutrintom kojom, batų negaliu apsiaut. Va ką reiškia su Laima susitikt. ;D
Ir dar tiek planų, o tiek mažai laiko!!
Dar turiu naujus šokių batelius pasisiūt, jau seniai laikas buvo, bet stovykloj visiškai suvariau, vinys kyšo.. ;D Reikia pas gydytoją nueit, su keliais draugais susitikt, repeticijos laukia, nes naująjį tango turim pabaigt... O dar noriu ir į sodą nuvažiuot, ir į kiną nueit. Jau ilgą laiką apie "mano sesers globėją" svajoju.. :}
Žodžiu, tikiuos suspėt viską ir įgyvendint visus planus. :}
Daug minčių turėjau, mažai jų pavyko išdėstyt, na, bet gal kitą kartą...
Bučkis.
Greta. :}***

I've had the time of my life.

Labas. :}
Iš tikrųjų neturiu nieko svarbaus parašyti, bet nusprendžiau, kad nebereikia šitaip apleisti savo blog'o. :}
Šiandien sužinojau ganėtinai nemažai naujų dalykų, bet paskelbsiu tik kelis. Vienas iš jų, tai, kad penktadienį šoksiu koncerte, tai truputį bijau, nes teks šokti su kitu partneriu, nežinau, kaip pavyks mums ten viskas.. ;> Tikiuosi, kad gerai. Kita naujiena yra ta, kad važiuosiu prie jūros! Jėga! Labai norėjau, bet maniau, kad šiemet nevažiuosim, tai apsidžiaugiau. Nors labai nepatinka tas dalykas, kad kaip ir pernai teks labai skubėt. Grįšiu, persimesiu daiktus per pusvalandį ir lėksiu į stovyklą. Nelabai smagu. Man labiau patinka ramiai susiruošt ir įsitikint, kad nieko nepalikau ir nepamiršau. :}
O stovyklos šiaip labai laukiu. Bijau, kad teks nusivilt, bet tiek to.. Reikia man labai linksmybių, šokių ir draugų. Atsipalaiduot.. :} Kažkaip čia, mieste, man sunkiai atsipalaiduot sekas. O kai kur nors išlekiu, iškart kitaip. :}
Mhhhm... Žinokit, aš pradedu bijot važinėt autobusais ar troleibusais. Nes jau ne kartą yra pasitaikę senų diedų įkyrių žvilgsnių. Šiandien prie manęs toks gal 30-40 metų vyriškis atsisėdo, taip žiūrėjo ir šypsojosi, kaip koks maniakas iš siaubo filmų. Žiauriai nemalonu buvo.. Ir ne pirmą kartą taip. Baugina...
Va, gal skambant salsos ritmams ir "I've had the time of my life" paliksiu jus :}
Saldžių sapnų . ;}

Po pertraukėlės.

Vat, žinot, ką aš jums pasakysiu?
Ogi, kad gyvenimas puikus!!!
Man dzin, kad kai kurie dalykai nepasisekė ir teko nusivilti. Jau dzin.
Nes išvažiavau į kaimą savaitei, atsiribojau nuo visko, atsijungiau, domėjausi visai kitais dalykais ir man pavyko užsimiršti.
Aišku, visko nepamiršau, bet dabar nebe tiek apie praėjusius įvykius galvoju.
Nors dažnai susapnuoju..
Bet baigiu apsiprast . :}
Grįžkim prie kaimo.
Tai va, šiek tiek ilgiau nei savaitę ten prabuvau.
Ir man iš tiesų patiko!!
Turbūt pirmą kartą, nes anksčiau, visada ten nuvažiavusi, norėdavau kuo greičiau lėkti namo.
O šį kartą viskas kitaip.
Taip įsijaučiau į tą laisvą kaimišką gyvenimą, kad dabar dar sunku apsiprasti, kad esu civilizuotam mieste. ;D
Ten buvau tokia atsipūtus.
Nereikėjo galvot, kaip atrodai, kaip elgiesi.
Oi, kad kas būtų mane ten matęs!!
Amžinai susivėlus, su "kroksais", tetos gerokai man per dideliu megztiniu...
Net juokinga buvo normaliais drabužiais apsirengt. ;D
Gal kyla klausimas ką aš ten veikiau? ;D
Jeigu nekyla, vistiek papasakosiu. ;D
Buvau su pusbroliu, kuris, tenka prisipažinti, gerokai išerzino mane savaitei baigiantis.
Visgi jam tik 6 metukai.
Bet užtat jis įsimylėjo ten mergaitę ir visai miela buvo, kai jis išvijo savo draugą iš kiemo už tai, kad ją mušė. ;D
Mes daug žaidėm kortom, vaikščiojom, kalbėjom.. ;D
Kelis rytus buvau atsikėlus ir apibėgus krosiuką.
Žaidžiau badmintona, ypač daug krepšinį, net ir po lietum.
Dabar jau tokia išsiprofinus, snaiperė. ;DD
Nu ko norėt, kai kašio aikštelė po langais, tai ir trinies ten, ypač kai oras puikus.
Dar skaičiau knygas... 3 perskaičiau, tai visai neblogai, galvoju.
Vieną Vaičiulaičio skaičiau, literatūrai.
Tai žiauriai žiauriai neįdomi, nemėgstu lietuvių autorių knygų, nors, žinoma, būna ir išimčių.
Daug daug laiko leidau su drauge. Kalbėjomės, gėrėm kavą, važinėjomės dviračiais. Ohoho, kaip važinėjomės! Taip, kaip aš jau seniai svajojau. Vieną dieną 16 km sukorėm, tokia laiminga buvau.
Tokį nuotykį apturėjom. Man pasiūlė nuvažiuoti į tokią gražią vietą, aš sutikau. Privažiavom, žiūrim, vartai atrakinti, o visada užrakinti būna. Sako, paliekam dviračius ir einam pėstute pažiūrėt. Tai paslėpėm juos, ir nutykinom. Bet taip tyliai ėjom, nė garselio neišleidom. Pusiaukelėj sužinojau, kad čia medžiotojų štabas ir tada riebiai nusikeikiau mintyse. Kai jau beveik priėjom tą aikštelę, pasigirdo šunų lojimas ir žmonių balsai. O Dievulėliau, kaip mes išsigandom!!! Kad dėjom į kojas.
Reikėtų man tokios situacijos kūno kultūros pamokose, nes esu įsitikinusi, bėgau greičiau, nei reikalaujama.. ;D
Tai va.
O vakar grįžau.
Keista labai . Apsiprast iš naujo reikia. ;D
O šiaip jaučiuosi puikiai.
Pilna energijos, vasara, vėjai galvoje švilpauja.
Lygtai gyvenčiau visai kitą gyvenimą..
Ir esu labai laiminga, nes man nesveikai reikėjo tokios pertraukos.. :}

Su gimtadieniu, Sandrut!!!<3

Breakaway.

Labas.
Milijoną metų čia nerašiau.
Ne todėl, kad neturėjau ką. Tiesiog. Turėjau ir šiaip kur išlieti save.
O dabar kažkaip norisi išsilieti, bet ne konkrečiam asmeniui.
Arba konkrečiam, bet žinau, kad tai neįmanoma.
Todėl rašau čia.
O gal jis netyčia turi telepatinių galių?
Per šiuos porą mėnesių daug kas pasikeitė... Daug visko įvyko..
Baigėsi pirmieji mano mokslo metai gimnazijoj.
Žinokit, žiauriai nelaukiau atostogų ir dar dabar jomis nesidžiaugiu.
Jau noriu kitų mokslo metų.
Žiauriai nesveikai pasiilgau kai kurių žmonių.
Nežinau, ką galėčiau atiduoti, kad juos pamatyčiau...
Taip trūksta, neįsivaizduojat.
Supratau, kad esu nepasotinama..
Jei atsitinka kažkas gero, norisi dar ir dar..
Kaip ir dabar. Galėčiau džiaugtis tuo, kas buvo, bet verkiu dėl to, kad tai nevyksta dabar.
Durna aš kažkokia..
Pastaruoju metu žiauriai nesuprantu kai kurių žmonių...
Visus jausmus laikau savy.
Dabar kaupiuos kaip koks muilo burbulas, bijau susprogt..
Išvis kažkas ne taip.
Vienu metu man žiauriai gera, po kelių minučių jau verkiu.
Nuotaikų kaita hyperaktyviu tempu.
Mano sapnai žiauriai pildosi vėl, draugės sako, kad aš ragana.
Bet kai susapnuoji kažką gražaus, kaip aš šiąnakt, o ryte supranti, kad tai viso labo tik sapnas ir, kad realybėj to niekada nebus, tai labai skauda...
Ir žinau, kad šitas sapnas neišsipildys. Tiesiog negali išsipildyt. Kad ir kaip gaila bebūtų..
Vakar buvau "Tebūnie naktis".
Varėm salsos pašokt.
Šiaip žiauriai jėga buvo, bet aš vistiek buvau nusivylus, kad nesutikau kai kurių žmonių.
Grįžau namo, pas mane nakvojo draugės, užmigom 6 ryto, bet man vistiek galva kitokių minčių prikimšta.
Kad ir kur beeičiau, kad ir ką bedaryčiau, man vaidenasi..
Nežinau, ką daryt.
Aš nesveika šizofrenikė.
Gelbėkit.


Va, išsiliejau. Bet negaliu pasakyt, kad palengvėjo..

Pabaigai, dainos žodžiai, kurie man žiauriai žiauriai gražūs...

I'll spread my wings and I'll learn how to fly.
I'll do what it takes till I touch the sky.
Make a wish, take a chance,
Make a change, and break away.
Out of the darkness and into the sun.
But I won't forget all the ones that I love.
I'll take a risk, take a chance,
Make a change, and break away..

Vienuma.

Sėdžiu aš vienišas ir žiūriu pro vienišą langą
Kaip vieniši lapai man šoka man vienišą tango
Ir vis ilgiuos tų šiltų akimirkų, kurios jau neaplanko

ilgiuosi saules, ilgiuosi tų svajonių, pasaulio,
deja, užaugau ir tie, kas buvo milžinai
dabar man tėra vaikai
tie kas buvo draugai, dabar tiktais pažystami
deja, aš klystantis
deja, žmogus
deja neišpažįstu nuodėmių
nors kartais būnu neteisus
kai save nuodiju,
būnu juodas
o kai košmarais nuodiju
ir būnu pats sau nuodas.

aš būnu vienas kai tik noriu ir būnu daug, kai galiu
nes kartais vienam daug lengviau eiti keliu
pačio pastatytu, o deja, dažnai ir pačio sugriautu
ėjau griuvėsiais savo, ėjau kitų, mačiau save būklės kritinės,
kritusį prie sienos aplinkui, nieko nebuvo - jokių būtybių nei šešėlių
tiktai vienišas aš,
nuo tada šaukiu „aš“, o ne „mes“...

nes tai vienatvė, ta pati dieną, ta pati naktį
tuščiai pilnam pasauly, kurio keliais keliauji...
nes tai vienatvė, ta pati dieną, ta pati naktį
tuščiai pilnam pasauly, kurio keliais keliauji...
nes tai vienatvė...

kai vienuma aplanko, šaltos rankos ir svajonių krantas
akimirkos išblanksta paprastos, kasdieniškos
būta jose pilnatvės - pasakau iš anksto, nes žiūri tai visi
bet ne visi tai mato
akmenėlių-žvyro gatvė, iš kurių kiti namus pastato
kartais ieškom rakto iš tuščio miesto naktį
rašalo dangus, tekantis varvekliais
lašantis į mano puodelį arbatos

žmogus su
žmogus ar vienas
kai atšąla ir žemėn gula sniegas
užkloja pastatus baltai, palieka tiktai sienas
aš pasilieku vienas,
gėlė lange, užuolaidos plevena vėjy
prabėga dienos kurių neskaičiavau
nes tikiu, tikėjau šiandiena, kad atsilieka grafikas, o ne žmogus
viskas tampa statiška ir aš žinau
kad taip ir bus pilnai tuščiam pasaulyje
kol supratimas neatbus...

viskas tampa statiška ir aš žinau ...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

mes nepratę išklausyti ...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

kai prašai mažai, o daug reikalauji
kartais lieka tik randai, vienatvė nepaliauja
akys, nebenorinčios matyti save iš saujos
būna, noris pasakyti, bet ar suprasti gaunas...

mes nepratę išklausyti ...

Noriu.

Idėja vieno žmogaus, bet jo dienoraštis žiauriai privertė susimąstyt, taigi nusprendžiau išsipasakot ir aš..
Noriu būt laiminga visomis prasmėmis, noriu, kad mano šeima būtų sveika ir darni, noriu, kad problemos su tėčiu baigtųsi vieną kartą visam laikui, noriu, kad šiek tiek palytų, bet ir toliau išliktų geras oras, noriu ir toliau šokti, noriu gyventi visavertį gyvenimą, noriu išnaudot visas galimybes, noriu kovoti dėl savo svajonių ir taip pasiekti jų išsipildymą, noriu prie jūros, noriu visada turėt mylimiausius draugus šalia, noriu, kad namie lauktų mane mylintys žmonės, noriu, kad brangiausi žmonės visada būtų laimingi, noriu, kad manimi didžiuotųsi, noriu mylėti ir būti mylima, noriu susipažint su kai kuriais žmonėmis, noriu kada nors laimingai įsimylėt, noriu įgaut drąsos ir pasitikėjimo savim, noriu, kad puskė pasveiktų ir išeitų iš ligoninės, noriu daugiau šiltų akimirkų, noriu turėti mylimą žmogų šalia, noriu pas otiliją čiuožinėt ant ežero, noriu nuvažiuot pas senelius į sodą ir gulėt hamake po medžiais, noriu karšto šokolado, noriu susitikt su pinčium ir susigrąžint nuoširdžius pokalbius...

Ir dar ne viskas. Toli gražu. bet visa kita pasilaikysiu savy.
Dėkui už išklausymą.

Laba diena visiems, kuriems aš bent kiek rūpiu ir, kurie skaito mano blog'ą.
Kaip jūs gyvenat?
Aš neblogai.
Tikrai neblogai.
Nors nuotaikos kažko pastaruoju metu nėr, neturiu kuo skųstis ir tuo džiaugiuosi.
Norit pasigirsiu?
Vakar buvau "Svynis Todas" operoj.
Žiauriai nesveikai patiko.
Kad jūs žinotumėt, kaip nuostabiai vaidina ir dainuoja Asmik..
Su niekuo nelygint.
Sėdėjau visa pakerėta, nors, prisipažinsiu, buvo tikrai baisu, nes šautuvai, garsai kaip iš siaubo filmo ir visur tykštantys kraujai tikrai neviliojo ir žiauriai gąsdino.
Įsivaizduokit, atsisėda vyriškis barzdos skutimo operacijai ir jam papjauna gerklę ! Tada tykšta raudonojo kraujo (ar guašo?) srovė ir girdisi klykimas. O po to, iš to nelaimėlio, dar ir pyragėlius gamina.
Rūsio vaizdas nuostabus: kabo žmonių rankos, kojos, pilvai, galvos ir panašiai.
Ir dar mėsmalė tokia.
Smagumėlis.
Ne, jei iš tikrųjų, tai kraupu, dar kraupiau, nei filme kokiam, nes čia viskas Tau gyvai prieš akis vyksta.
Bet man vistiek žiauriai patiko, eičiau dar dešimt kartų.
Tai va.
Žinot ką? Mano sapnai pildosi. Jau kokie 4 yra išsipildę ir mane tas kartais gąsdina.
Draugė siūlė man nesimokyt, o ateity būt būrėja-žinot, ta, kur sėdi karoliai apsikarsčius ir sako : "aš susapnuosiu jūsų ateitį.."
Neblogus pinigus užsikalčiau.
Įsivaizduokit, ateina klientas, sumoka tau kažkiek už "konsultaciją", tada pasakai, kad šiandien netinkama aura ir taip daug daug kartų.
Jėgelė.
Gerai, nusipezu žiauriai. xD
Blemba, kaip man atprast nuleist akis ir neišsiduot?
Užknisa.
Jau taip užkniso.
Vakar nusprendžiau-viskas, arba nieko.
Pasirinkau viskas.
Pagal mano veiksmus išeina nieko.
Krč.
Čiau. ;D

I'm not a princes..

Labas.
Kaip jūs gyvenat?
Aš visai puikiai.
Neturiu kuo skųstis šiuo metu.
Viskas kaip ir gerai. Super. Smagu.
Pradėjau aktyviai užsiiminėti dekupažu ir jau gavau pirmuosius pagyrimus už pačios gamintus auskarus.
Su rožytėm. Tokie.. Romantiški. Švelnūs. Trapūs. ;]
Technika manęs nebevilioja. Šiandien vienintelis vakaras, kai prisėdau ilgesniam laikui prie kompiuterio, taigi ta proga ir į blog'ą nusprendžiau parašyti.
Šią savaitę daug vaikštau. Einu iš mokyklos pėstute. Net keista. Viena.
Būtų smagu, jei kas draugiją palaikytų, bet visiems arba labai toli namai, arba ne į tą pusę.
Bet šiaip ir vienai neblogai.
Apgalvoji viską. Kas praėjo. Ir spėji, kas dar laukia. ;]
Ši diena tokia.. permaininga. Net keista.
Vienu metu juokiuos, staiga dingsta nuotaika, tada vėl juokiuos..
Mokykloj nuotaika buvo labai lėva arba jos tiesiog nebuvo.
Į pamokų pabaigą pasitaisė.
Tada po koncerto ir vėl sugedo.
Tada pasitaisė.
Sužinojus, kad nesusitiksiu su drauge, vėl sugedo, nes penktadienio vakaras buvo namie, o tai reiškią nykynę.
Labai daug galvoju šį vakarą. Apie save.
Jaučiu, kad neblogai save pažįstu.
Bet kai kurie dalykai taip nervina.. Ir pakeist tai labai sunku .. ;>
Arba man neužtenka jėgų ir drąsos. Pasitikėjimo. ;>
Gero jums savaitgalio.
Groja:Taylor Swift-white horse.
I'm not a princess
This ain't a fairytale..

Jūsų,
Greta.*

Labutis.
Viskas mano gyvenime super.
Atostogos jėga.
Noriu vasaros.
Nors ne, man patinka pavasaris, bet noriu dar kokiom dviem savaitėm ilgesnių atostogų.
Man maža.
Šiuo klausimu aš nepasotinama.
Oras nuostabus.
Nors ir pasiilgau lietaus.
Bet savaitgalį nenoriu, kad lytų, būtų tobula, jei lytų rytoj ir paskui jau po atostogų.
Iš viso, kodėl aš tokia nepataisoma romantikė?
Man gera žiūrėti į žvaigždės pasileidus lėtą muziką, gera lėtai vaikščioti per lietų, gera svajoti..
Kartais dėl to jaučiuosi kaip maža mergaitė, gyvenanti savo svajonių pasaulyje.
Žinau, juokinga.
Bet kartais taip gera pabūti vaiku .. ;]

Šypsokis,ir pasaulis Tau nusišypsos.

Sveiki.
Mano savijautą galima apibūdinti tik vienu vieninteliu žodžiu-pavasaris.
Girdit?
PA-VA-SA-RIS.
Taip šilta.
Šiandien jau buvo šalta su paltuku.
Ėjau prasisegus ir šypsojaus.
Vakar Laima sakė, kad ignoruoju pavasarį, nes vėlai vakare užsidėjau pirštines.
Bet jei būčiau leidusi rankoms šalti, būčiau ignoravusi jas.;D
Žodžiu.
Žmonės laiko mane visiška beprote.
Jiems atrodo, kad paskambinusi 21.40 nakties ir pakvietusi pasivaikščioti, elgiuosi nesveikai.
Bet juk čia ir yra visas smagumas!!
Visgi išsitempiau tokiu metu draugę į lauką ir ji bene 5 kartus paklausė, ar negėriau, nes "maximoj" 30 procentų nuolaida alui.
5 kartus pakartojau, kad ne.
Atrodo, patikėjo.
Išvis, manyje dabar toks energijos antplūdis.
Trečia diena visur bėgu, einu, lekiu.
Mėgaujuos gyvenimu.
Dabar taip gera, neįsivaizduojat.
Arba įsivaizduojat, jei jaučiat tą patį.
Šiandien buvau pusbrolio palaikyti šokių konkurse, jam 6 metukai ir tai buvo pirmasis jo konkursas.
Negalėjau to praleisti.
Nusipirkau bilietą, įėjau į vidų, mane pasitiko dėdė, bet tarpdury į pagrindinę salę, sustingau.
Ten tiek porų, tiek blizgančių suknelių..
Taip norėjau išbėgti ant parketo ir šokti pati.
Negalėjau patikėt, kad esu tik žiūrovas.
Gali būti, kad tik šiandien rimtai supratau, ką man reiškia šokis.
Kad tai dalelė mano gyvenimo. Dalelė manęs.
Nežinau kas bus, kai nebešoksiu išvis.
Dalelės manęs nebeliks...
Nenoriu nė pagalvot,kad kolektyvas gali kada nors iširt.
Turbūt man reikės daug laiko atsigaut... Jei išvis atsigausiu.
Donata, po šiandienos jau galiu teigti, kad Tave suprantu.
Tik tu patyrei žymiai daugiau skausmo ir liūdesio, nes žinai, kad ant parketo nebegrįši.
O man dvi valandos stebint buvo katastrofa.
Gal jums ir atrodys juokinga.
Bet man tai rimta. Labai. Tikiuos, suprasit ir nemanysit, kad nusišneku.
Pereikim prie linksmesnių dalykų. ;D
Tokia superinė nuotaika dabar, vėl tūsinuos prie kompo. ;D
Visai noriu į kaimą. Penktadienį turbūt važiuosiu. Niekas manęs nenukels nuo dviračio, nes nesveikai noriu pasivažinėt.
Kažin, dar mokėsiu važiuot? ;D
Ir šiaip, daug planų atostogoms.
Pavasaris suteikia nesveikai pakilią nuotaiką. ;D Myliu visus. Niekas manęs nenervina.
Nuostabu.
Myliu ir jus labai! ;D

My Sunday day. ;D

Labas naktis. ;D
Turbūt taip turėčiau sveikintis.
Kad jūs žinotumėt, kaip aš nekenčiu tų metamorfozių su laikrodžiais.
Nebesusigaudau laike. xD
Labai džiaugiuos, kad vakarais ilgiau šviesu. ;]
Jau įsivaizduoju ilgus vakarinius pasivaikščiojimus ir taip gera pasidaro. ;]
Nors gaila, kad negalėsiu ilgiau pamiegoti ryte. ;D
Bet šviesūs vakarai man svarbiau.
Šiaip, šiandien lėva diena, nes visą ją praleidau prie pamokų.
Tik rytas buvo šviesus ir pripildytas geros nuotaikos, nes su pinčium prisiminėm senus gerus laikus. ;D
Neįsivaizduojat, kaip juokiausi, kai radau nuotrauką, kurioje mes mano kambary, o aplink mus barbės, jų drabužiai, baldai ir panašiai. xD
Tokių topinių akimirkų prisiminimus atgaminom.
Auksinis metas. Auksiniai momentai.;]
Užtat vėliau, galva susipynė, nuo vokiečių žodžiu, geografijos šalių su gyventojų skaičiais ir panašiai. ;D
Aš tikrai neįsivaizduoju, kam to reikia.
Lygtais aš visą gyvenimą prisiminsiu, kiek kokiam Vatikane gyventojų.
Gaš, net dabar neprisimenu, nors kaliau visą dieną.
Sostinės, dar suprantu..
Bet gyventojai..
Gal dar kiekvienos valstybės plotą tegul liepa išmokt? ;D
Žodžiu, žiaurus dalykas ta geografija. Ypač su mūsų mokytoja.
Bobikė trikampėm torpedom . xD
Savaitę tikiuosi pradėti pakilia nuotaika.
Pasikalbėjau vakar su drauge ir įtikinau save, kad visur turi būti pusiausvyra.
Atsitikus kažkam blogo, visada atsitiks kažkas gero.
Aš tikiu.
Gero pirmadienio.
Ir labanaktis. :)*

;/

Laba. ;]
Nors nelabai.
Šiaip viskas būtų super, o iki vakaro taip ir buvo.
Toks pasakiškas oras, truputį lijo, bet vistiek be galo smagu.
Daug prisivaikščiojau, šauni diena .;]
Tik dabar labai nesmagu..
Labai nekenčiu.
Pasakykit, kodėl man visada taip?
Susirandu širdžiai artimą žmogų.
Po trumpo laiko jis arba susiranda geresnių, arba pabėga, arba nebenori bendraut, arba pamiršta..
Pavargau aš nuo to.
Dingsta.
Visi mylimi žmonės dingsta.
Atrodo, nusispjaučiau ir viskas.
Bet širdį vistiek labai skauda.. Kad ir sakyčiau, kad viskas gerai. Meluočiau ir sau, ir visiems.
Nemalonu. Žiauriai.
Žinau, kad viskas praeina, tai irgi praeis.. ;]
Reikia tik laiko.
Tikiuos, jo reikės kaip įmanoma mažiau.
;]

Dance, baby, dance. xDDD

Labutis.
Gerulė diena visai.
Vėl koncertas. ;D
Man koncertai kaip šventės pasidarė, taip smagu būna. ;D
O šiandien tokia nuotaika, norisi taškytis. ;DD
Rimtai.
Dieną pradėjau šokiu pagal "No stress", dabar tūsinuos prie kompo pagal "Infinity". xD
Stovėjom šiandien užkulisiuose, tai visi žiūrėjo kaip į nesveikus, nes leido muziką, o mes vis šokom, šokom, šokom.. xD ir šiaip išsidirbinėjom . ;D
Smagumėlis. (mm)
Choreografijos mokytoja sakė, jei kažkas rašys peticiją, padarys trečią šokių vakarą.
Kaip norėčiau, neįsivaizduojat. ;D
Turiu daug ką nuveikti. xDD
Žinot, taip dievinu staigmenas. ;D
Kai atsitinka netikėti dalykai. ;D
Įsivaizduokit, koncerte turėjo visai nebūt pažįstamų.
Išeinu šokt, girdžiu spiegia kažkas-Gretaaa!!! xD
Blemba, susimėčiau žiauriai. ;D
Bet paskui užtat prasišypsojau visą laiką, taip gera buvo. ;D
Paskui pamačiau, kad klasiokė su drauge buvo. ;D
Ne pas mane turbūt, taigi mums buvo staigmena visoms. ;D
Bent aš taip manau . xD
Tooookia gera nuotaika, kojų neskaudėtų, eičiau dar ką nors nuveikt. xDD
Bet ah.. xD Geriau tūsintis sėdint ant kėdės. ;D
Pabandykit kada, gerulė pramoga. ;D
Žiūrėkit, surimavau. ;D
Turiu poeto gyslelę. ;D
Juokauju. ;D
Gero jums savaitgalio . ;D
Ikiukas. ;D**

Ehh. ;D

Sveiki sveiki sveiki.
Amen.
Jaučiu pavasarį. Jau tokį gryną pavasarį.
Smagumėlis.
Jeigu ir rytoj bus toks oras, nežinau, kaip reikės atsėdėt pamokas ir visą koncertą.
Mane taip traukia į lauką, omg.
Šiandien diena buvo nebloga.
Netgi ganėtinai šauni.
Buvo koncertas, pusbrolio mokykloj.
Pasilinksminom. ;)
Prisijuokėm.;)
Smagu. ;)
Gavom dovanų. ;D
Supratingi visgi tie policininkai-davė mums mokinio kalendorių, o jame vieta specialiai "Laivų mūšiui", "kartuvėms" ir "kryžiukams-nuliukams".
Žino gi mat, ką mes per pamokas veikiam. xD
Linksminuosi šiandien su "Rolando giesme".
Gaš, tokia absurdiška knyga, nežinau, kas gali tokias rašyt.
Perskaitau pastraipą ir po kelių minučių nebežinau, apie ką ji.
Sakiau perskaitysiu pusę, o kitą pusę paprašysiu, kad draugė papasakotų. ;D
Susinervinau šiaip truputuką.
Nekenčių žmonių, kurie tik ieško preteksto pastūmt ant kitų.
Šlykštu žiūrėt.
Būtų smagu, jeigu jų dėmesio trūkumas pasireikštų kitaip.
Tada neliktų įskaudintų ir visiems būtų gerai. ;]
Tai tiek šiandienai.
Palinkėkit man ryt sėkmės rašant chemijos kontrolinį. ;D
Čiuz. ;] *

Spring time?

Sveiki. ;)
Seniai nerašiau čia, galvoju, reikia pasireikšt. ;)
Šiaip, mano gyvenime dabar gan didelė sumaištis.
Pastaruoju metu labai daug galvojau ir dabar jaučiu, kad imu keistis ne dienom, o valandom. Gal keičiuos ne aš pati, o mano požiūris, nežinau. Bet viskas atrodo dabar kitaip. Keičiasi kai kurios vertybės, keičiasi mąstymas.
Nors norėčiau daug ko nedaryti, dažnai negaliu savęs kontroliuot.
Tas nervina.
Draugė patarė man atsipalaiduot. Dabar taip ir darau. Tiksliau, šiuo metu esu užsiėmusi, tai nėra laiko įvairioms mintims.
Va, pirmadienį grįžau apie šešias ir mokiaus matkės teoriją visą vakarą.
Vakar apie devynias išvis grįžau.
Šiandien aštuntą.
Ir visa likusi savaitė tokia nusimato.
Koncertai, koncertai, koncertai.
Nuotykiai, nuotykiai, nuotykiai.
Smagu taip.
Pagaliau jaučiu, kad gyvenu.
Neskaitant kelių niuansų, gera man dabar.
Šiandien labai smagi diena buvo.
Susipažinau su naujais žmonėm, sutikau seniai matytų.
Gera nuotaika visa dieną.
Aaaa, rojus. ;)
Ir šiaip, šiandien saulutė išlindo.
Vadovė sakė, kad jos draugė, visų meteorologijos stočių viršininkė sakė, kad nuo kovo 25 d. prasideda tikrasis pavasaris.
Labai noriu tuo tikėti. ;)
Šiandien pabudau ne nuo žadintuvo, o nuo saulės spiginančios į mano langus.
Iš pačio ryto geros nuotaikos užtaisas. ;)
Be to, mano blog'as atėjo į protą-leido pasikeisti šabloną.
Labai norėjau kažko pavasariško, o šį buvau išsirinkusi gan seniai, man jis visai patinka. ;)
Šiandien išsiunčiau laišką Sandrai, parašiau jį penktadienį ir jis gan ilgas. ;)
Nors dabar daug kas keičiasi.
Whatever, tuo metu aš jaučiausi taip. ;)
Tikiuos, jai nenusibos skaityti. ;)
Išverčiau vokiečių tekstą konkursui.
Viskas super.
Ir dar-greičiau sveik, Laimuke. ;D*

Labas vakaras, ponios ir ponai. ;D
Gera man nuotaika šiandien, beveik pasveikau ir rytoj jau eisiu į mokyklą.
Sirgdama supratau, kad negaliu nusėdėt vietoj ir man visada reikia veiklos.
Nors, kai esu sveika, taip neatrodo, nes norisi drybsot lovoj ir miegot.
Ech, gyvenimo ironija.
Jaučiu, mane taip paveikė pavasaris. Dieve, pasižiūriu pro langą ir taip norisi eit greičiau kur nors, labai daug vaikščiot ir palepint save.
Jei tik neturiu ką veikt, prisimenu įvairius praeito pavasario nuotykius, taip gera pasidaro, jūs neįsivaizduojat.
Truputį bijau, kad per daug tikiuosi. Bet aš visada tikiuosi labai daug. Ir, ne paslaptis, dažniausiai nusiviliu.
Kažkada prisižadėjau sau, kad daugiau nesvajosiu ir nieko nesitikėsiu, bet, žinoma, man nepavyko.
Vasario vidury su drauge planavom kovo 13 dieną, penktadienį, išvaikščiot skersai išilgai visą užupį, senamiestį ir centrą, nueiti į McDonald's suvalgyt ledų , coffee inn'e išgerti karamelinės kavos, "ikiuke" nusipirkt čipsų ir šokolado ir prie upės juos suvalgyt, tada pareiti namo nuvargusiom kojom ir visvien būti beprotiškai laimingoms.
Deja, eilinį kartą įsitikinau-žmonės planuoja, dievas juokiasi.
Bet gal mums dar pavyks tą planą įgyvendinti, aš labai tikiuosi ;}
Rytoj vėl pradedu savo gyvenimą mokykloj, nors vakar jaučiausi taip, lyg jau būtų vasaros atostogos ir į mokyklą nereikėtų.
Šiaip labai noriu ten, nes pasiilgau daugumos žmonių, savo klasiokų ir ne tik, bet kai pagalvoju, kad turėsiu atsiskaityt fiziką ir istoriją, tai šiurpas ima. Istorija dar dzin, bet fizikos nieko nesuprantu, nedraugauju aš su ja, su mokytoju tuo labiau.
Mokytojas-pedofilas. Iš pereitos mokyklos jį išmetė, nes susidėjo su dešimtoke ir negana to, užstatė jai vaiką. Nežinau, ar čia gandai, bet visi sako, kad ne, kad yra faktų ir pnš.
Ir mes tikim. Yra pagrindo. Jis taip nužiūrinėja visas, klasėj yra viena blondinė, kuri mini sijonus nešioja, tai pirmą pusmetį jai tik dešimtukus rašė. Ir vardai, kuriuos jis pirmus įsiminė, buvo gražiausių klasiokių.
Fui, žiauriai nemėgstu jo. Sakė panos, kad pastaruoju metu jis labai piktas, tai vienbalsiai nusprendėm, kad nelabai kaip klostosi jo lytinis gyvenimas. xD
Juokas juokais, bet kartu ir apmaudu, jį į šitą mokyklą priėmė, nes jis geras specialistas, bet man taip neatrodo, nes pernai fiziką mokėjau puikiai, o šiemet visiškai nieko nesuprantu.
Tikrai nesirinksiu fizikos vienuoliktoj klasėj, nė nesvajokit.
Nekenčiu tiksliųjų mokslų. Nebent kartais myliu matieką, kai suprantu.
Šiaip, rytoj ganėtinai lengva diena turėtų būt, aišku, aš nedariau pusės namų darbų, nes neturėjau salygų, gal todėl taip atrodo.
Neskaitant vokiečių žodžių kontrolinio, bet juos šiaip ganėtinai greit išmokau, gal per pusvalandį, gal protas truputį pailsėjo?
Kažkokia atsipalaidavus aš šiemet. Pernai dėl kiekvieno kontrolinio drebėjau, o šiemet ką žinau, kaip bus, taip. Jei graužčiaus taip, kaip pernai, turbūt jau neturėčiau nei vienos nervinės ląstelės. xD
Šiandien padėjau mamai gamint mišrainę, t.y. supjausčiau burokus ir labai savim didžiuojuos, nes pasisiūliau mamai padėti ;D Šiaip to nelabai darau. ;D
Dar labai užsimaniau į kaimą, bet kad ten būtų šilta ir pusbrolis su pussesere važiuotų. Noriu gamtos, pabodo man mieste kažkaip sėdėt. ;D
Dar, pagalvojus, nedaug jau liko iki atostogų, taip laukiu, negaliu.
Ir jau bus balandis, o po balandžio-gegužė, tai reiškia, kad bus šilta, geras oras, visi šypsosis ir bus taaaaaip gera. ;>
Geros jums savaitės. ;>
Greta. ;>

Labuka.
Hm, ką čia šiandien jums papasakot.
Buvau pas gydytoją, išleido į mokyklą.
Valio.
Atleido nuo kūno kultūros dviem savaitėm.
Dukart valio.
Nuvažiavom pas pusseserę, pamačiau žmones.
Triskart valio.
Šiaip gera tokia diena. Man sekasi tryliktais penktadieniais.
O Kornelija tokia nuostabi. Jai jau pusantrų metukų.
Jos brolis išmokė ją sakyt blemba, bjaurybė. ;D
Ji smaližė, atsigimė į mane.
Mėgsta šokt, atsigimė į mane.
Šiek tiek garbanė, į mane neatsigimė. xD
Rudaakė, irgi neatsigimė, nes mano akys totaliai mėlynos. xD
Ech, myliu aš ją labai. Nors kartais užknisa. Bet vistiek. Mielumo įsikūnijimas ten . xD
Šiandien pradėjau daryt geografijos pratybas, nes atsilikau.
Nežinau kaip reikės mokytis, nes mane vilioja tik saulutė ir laukas.
Taigi aš tuoj degraduosiu, tikrai ;D
Jaučiat, koks beprasmiškas šitas įrašas?
Gal geriau jau baigsiu. xD
Sėmės ir iki. ;D

P.S. Oti, gali nepradėti komentaro žodžiais "O Samanta, tai..." xD

Ligonės dienos. ;D

Laba diena, su jumis sveikinuosi aš, Greta.
Chi, skamba kaip žinių vedėjos atkalta frazė. ;D
Kaip jūs gyvenat?
Aš normaliai.
Su pliusais ir minusais, kaip visada.
Gerai tas, kad šiandien visą dieną šviečia saulutė, pajaučiau pavasarį, akyse permečiau savo pavasarinius drabužius, tai toks geras jausmas užplūdo. ;D Taip nusibodo man ta stora striukė, storas šalikas, kailiniai batai.. Noriu greičiau apsiaut sportbačius, apsivilkt paltuką ir palaidinę trumpom rankovėm. ;DD Apie tai, kaip norėčiau vaikščioti be striukės jau nekalbu, nes, manau, to norėti turbūt šiek tiek per daug, Dievulis pamanys, kad per daug užsimaniau, tai vėl sniegą į mūsų Marijos žemę paleis. ;D Va, girdėjau, Šiauliuos snigo, tai, spėju, kokia Otilija svajojo apie savo vasarą Varniuos. ;DD
Hm, kas čia dar geresnio. Sasha Son šią savaitę tarp Eurovizinių dainų pirmoj vietoj. ;D Šiaip netikiu, kad tokie dalykai kažką lemia pačiam konkurse, bet vistiek džiaugiuos už jį. Reikia mokėt džiaugtis mažais dalykais. ;>
Šiuo metu mano gyvenimo minusas vienas ir pagrindinis-liga. Taip kosėju, kad kalbėt sunku. Rytoj važiuosiu pas gydytoją, o tai gali reikšti, kad manęs dar šiokį tokį laiko tarpą neišleis į mokyklą. Amen, išprotėsiu, tikrai. Šoksiu pro langą. Nusibodo man jau namie sėdėt. ;D
Šiaip, kai sergi, visai smagu-visi rūpinasi, lepina. ;D Ant mano stalo pilna visokių šokoladų, bandelių ir pnš., bet blogiausia, kad aš jų nenoriu. ;D Kai būnu sveika ir svajoju apie saldumynus, niekas man jų neneša, tik tėtis, o kai sergu ir nieko į burną imt nenoriu, neša. ;D Gyvenimo neteisybė, eilinį kartą. ;D
Dar sakiau, po šitos ligos, minimum mėnesį negersiu arbatos. Man nuo jos taip bloga, neįsivaizduojat.
Šiandien mama ant nugaros dėjo taures nuo kosulio. Toks juokingas jausmas, kai jas nuiima. ;DD Niežti labai. ;D
Mane dar žadėjo aplankyt draugė ir atnešt mėtinių saldainių ir hamburgerį, bet ji man tai žada jau trečia diena, taigi nesitikiu, kad ateis. ;D
Kadangi mano gyvenime atsirado žymiai per daug laisvo laiko, tėtis vakar išnuomojo filmą "Dvi dienos Paryžiuje", man jis nelabai patiko, žiūrėjau su mama, o ten pilna visokių porno frazių . ;DD Jausmelis nelabai koks, tai vis eidavau pasivaikščiot kas 15 minučių. ;DD
Va, tokios tokelės mano gyvenime. ;D**

Ir kodėl man taip nesiseka?

Dar vienas pesimizmu grįstas įrašas.
Maniau, kad pabuvo bloga nuotaika, pabuvo ir praeis.
Ką sau manot?
Šiandien ryte atsikėliau su 38 temperatūra.
Jausmas ne iš maloniųjų, manau, nereikia nė sakyt.
Visą dieną laužo kaulus, skauda galvą, skruostai įkaitę, o kūną purto šaltis.
Smagumėlis.
Iš nevilties šiandien išgėriau du stiklainius obuolių sulčių.
Ahh, kokia nesąmonė, aš nenoriu sėdėt namie, noriu į mokyklą.
Ten- mano erdvė.
Mano sienos, mano draugai, mano klasės.. Viskas taip sava.. Myliu savo mokyklą.
Šiandien iš neturėjimo ką veikt įsijungiau senas RW serijas, tada užsukau į šimtą metų nelankytą forumą, ten radau daug juokingų citatų ir pasikėliau sau nuotaiką.
Bet aaa.. Kodėl turiu sėdėt namie sukaustyta ligos?
Man reikia veiklos, reikia draugų, visko reikia..
Turiu priklausomybę nuo mokyklos pertraukų. Tada prisigaminu tiek vitamino c! ;D
Žinoma, pamokos viską gadina, bet jei moki į tai pažiūrėt pozityviai, viskas super.
Kas sugalvojo, kad per pamokas reik mokytis?
Aš sėkmingai žaidžiu kartuves, kryžiukus ir nuliukus, aptariu praėjusius ir ateinančius įvykius.
Žinot, kas dar blogai?
Kovo 11 d. turėjau išvykt į Lenkiją su šokiais.
Kai visi sužinos, kad gal būt nevarau, būsiu pasmerkta.
Nekoks jausmas.
Tai tiek šiam kartui.
Geros jums savaitės pradžios.
;>

Pasiklydęs žmogus.

Savaitgalis, o man liūdna, nors užmušk. Vakar buvo šokių vakaras, nepadariau, ko norėjau, nepasilinksminau, kaip galėjau. Apmaudu. Liūdna. Graudu.
Taip tikėjausi, kad nekokios savaitės pabaigimas bent jau pasiseks.
Bet kur tau. Kaip tyčia.
Nesvarbu, kad kai kuriais momentais aplinkui skraidė drugeliai.
Šiandien taip negera.. Ašaros kaupiasi.
Jaučiu kažkokią nostalgiją, visą dieną susimąsčius, tai, kad atsibudau pusę devynių tik parodo, kad man tikrai negera.
Muzikos grotuvas prikištas liūdnų dainų.
Šiuo metu groja James Blunt- High.
Kai pasigirsta Sasha Son, manimi laksto šiurpuliukai.
Ant stalo guli tekstas vokiečių kalbos konkursui. Išverčiu vieną sakinį, parašau į blog'ą. Iš to matome, kaip aš užsidegusi dirbu. Žinoma, viskas čia perkeltine prasme. Kiek ironijos šituose dviejuose sakiniuose, gražu žiūrėt.
Visai gražus teksto pavadinimas - "Mažasis meškiukas skrenda į Mėnulį".
Miela. Mano gyvenime pastaruoju metu daug meškiukų.
Omg, berašant įrašą užgrojo Sasha Son.
Greta dreba.
Blemba, koks gražus žmogaus balsas..
Dauguma mane turbūt laikytų nesveika, kad jo klausaus. Jis vienintelis iš Lietuvos atlikėjų, kurio klausaus. Nesmerkit.
Nenoriu ilgojo savaitgalio.
Taip, žinau, aš nesveika, galit ir nesakyt.
Būtų jis buvęs prieš savaitę, gal ir bučiau norėjus, dabar nenoriu.
Įsitikinau, kad viltis-durnių motina. Eilinį kartą.
Žinot, dabar mano savijautai nusakyti labai tinka viena Sashos daina. Pasiklydęs žmogus. Tiesiai į dešimtuką.
Tikiuosi kitą kartą parašyt linksmesnį įrašą.
Dėkui už dėmesį.
Greta.

Pūkuotukas.

Aaaaaaa, kaip nekenčiu savo blog'o.
Gal kas žino, kodėl meta klaidą, keičiant šabloną?
Man šitas taip pabodo, noriu naujo.
Šiandien kovo 1d. Pavasaris. Lauke ypač pavasariškas oras. (happy)
Bet nieko, antradienį jau žada plius du laipsnius šilumos ir saulutę.
Širdy pavasaris, galvoj namų darbai.
Penktadienį šokių vakaras. Nelaukiu, nes manau, kad bus prastesnis už buvusįjį.
O aš nemėgstu nusivilti, tikrai ne.
Mano grotuve groja Kelly Family-An angel.
Daina turbūt senesnė už mano senelį, bet man patinka. Gražuolė daina.
Ai, nemyliu sekmadienių. Nei verkt, nei juoktis.
Labai noriu ko nors saldaus, pas pusbrolį prisikirtau torto su braškėm, bet man vistiek nepakanka. Tingiu nešt savo subinę iki parduotuvės, todėl turėsiu pakentėt. Gal įvyks stebuklas ir rasiu kažką savo šaldytuve.
Lietuvių kalbai reikia parašyti rašinį "mano vaikystės pasaka". Rašysiu apie Mikę Pūkuotuką. Kaip man patinka ta vieta, kur rašo: "Šimtamylėjė girioje atėjo geriausias paros metas-pati jos pradžia, kai iš už horizonto išlenda saulė. Šituo laiku vienas Labai Mažo Protelio Meškiukas, kaip visada, išsiropštė iš lovos ir norėjo, kaip visada, naują dieną pradėti suvalgydamas labai sočius pusryčius". Arba: "Mikė Pūkuotukas sėdėjo ant lovos krašto baisiai liūdnu snukučiu ir be jokio aiškaus tikslo mataravo letenėlėmis."
Myliu Mikę Pūkuotuką.
Amen, prisiminiau vaikystę.
Nenoriu suaugti.
Bijau pagalvoti, kad negalėsiu lakstyt basa po pievas, dainuoti vidury gatvės ir žiūrėti "Simpsonų".
Žinoma, niekas nelaiko, bet nenorėčiau, kad mane palaikytų beprote.
Kas sugalvojo, kad suaugę žmonės turi būti rimti surūgėliai?
Aš tokia nebūsiu, bent tikiuosi.
Rytoj į mokyklą. Ir noriu, ir nelabai.
Pasiilgau kai kurių žmonių, bet mintis, kad pirma pamoka-geografijos testas mane žudo.
Ai, negalvokim apie blogus dalykus, duokim kelią pozityvioms mintims. ;D
Baigiu čia nusipezėt.
O gal jums pakels nuotaiką mano įrašas? ;D
Jei taip, jausčiausi padarius žygdarbį. ;DD
Gerai, nuostabios ir šiltos savaitės jums.
Iki. ;>*

Babilonas.

Viskas tobula. Myliu, bučiuoju, dievinu savo klasę. Per šią savaitę patyrėm tiek daug.. Nuo juoko iki ašarų.. Nuo nuopolių iki pakilimų.. Buvo visko. Kiekvienas žaidimas, kiekvienas pokalbis rate mums padėjo. Ir kai pagalvoji.. Viskas baigėsi. Visko taip trūks.. Meškiuko, Vyto, Vilmos, ratelių, užduočių, knygos, virtuvėlės, iki, minkštojo kambario, bliūdo, perukų, tūsiukų per pertraukas, apsikabinimų, šypsenų, ašarų, nuoširdžių pokalbių, peštynių, riksmų, ginčų, stalo futbolo, vaidinimų, rytų prie durų, važiavimų Erikos mašina.. Visko. Nesakau, kad negalim to padaryt mokykloj. Bet už babilono sienų viskas nebetaip..
Ech. Pažinau visus. Kai kuriuos pirmą kartą, kai kuriuos iš naujo. Ir visus pamilau. Su visais minusais ir trūkumais, kokie bebūtų.
Kurasova, Gab, Gabriele, Bartke, Vale, Vic, Ieva, Dova, Dovile, Monika, Meda, Šarai, Danieliau, Vadimai, Mantai, Vegyte, Eva, Emilija, Saule, Kašiorai, Modestai, Vykintai, Arnai, Rumskai, Erika, Beatriče, Kamile, Vilma, Violeta, dėkui jums . Už visą šią savaitę. Ir už viską.
Kitąmet kartosim. Jie taip greit mūsų neatsikratys. ;D
Myliu ir dėkoju.
Kavalė. ;>**

Chi.

Nuostabus įrašo pavadinimas, nepaneigsit. ;D Šiaip, mano nuotaika puiki, todėl bandysiu ja užkrėsti ir jus . ;D
Viskas puiku, viskas gerai, aš pilna gyvenimo džiaugsmo.
Prisipažinsiu, retai taip būna.
Bet kai būna, tai ohoho.
Greta tuomet gali kalnus nuverst. ;D Chi. ;D
Gerai, gal ir nelabai gali. Aš per daug nedrąsi. ;D Daug ką norėčiau padaryt, bet niekada nepadarysiu. Bet vidus verda kaip karšta makaronų sriuba.
Šiuo metu nesuprantu žmonių, kurie amžinai nepatenkinti savo gyvenimu. Atrodo ieško menkiausios priežasties pasiskųst. O mane nuoširdžiai tas nervina, nes pati vaikštau išsiviepus. ;D Bet nieko, sukandu dantis ir tyliu. O tuomet sakau "Man viskas gerai, neturiu kuo skųstis".
Jėga. Man patinka taip sakyti. ;D
Rašant šį įrašą prisiminiau Marijono Mikutavičiaus dainą, kur dainuoja kaip gyveni? hey! geeeeerai. ;DD Kaip tu jauties? hey! laaaaaimingas. ;D jėga. ;D
Man pačiuožė stogas. Ne, nučiuožė. Aš be stogo. Todėl dabar sninga man į galvą ir aš kvailėju. ;D negi nesimato? ;D
Džiaukitės savo gyvenimu ir jūs. ;D sėkmės. ;D

Eyes on fire.

Pavadinimas visiškai ne į temą, bet mano grotuve skambanti daina tiesiog įkyriai prašėsi savo vardu pavadinti šį įrašą. Argi galėčiau atsispirti? Taip dievinu Twilight soundtrack'ą, keista, kad jis man dar nenusibodo.
Ypač Never think, Supermassive black hole arba Eyes on fire.
Gerai, bet įrašas ne apie tai.
Nusprendžiau parašyti apie mane užpuolusią mylėkime-visus-maniją.
Nežinau kas man pasidarė, bet pastaruoju metu aš optimistė. Geros nuotaikos. Nedarau su lūpom žuvytės pozos.
Šiandien buvo labai juokinga, kai atėjau į mokyklą, pasisveikinau su drauge, o ji man iškart : "Greta, kas tau yra?"
"Am... nieko... Kodėl klausi?"-atsakiau.
ji sako: "Tau kažkas yra.. ta ironiška šypsenėlė.. Akys žiba. Švyti iš vidaus."
Man patiko, ką ji pasakė. Tik paskui pagalvojau, negi aš jau visai degradavus, kad žmonės stebisi, kai tiesiog šypsaus?
Visko gali būti, nes aš dažniau juokiuos arba kikenu .
Ir bet kokiu atveju, manau, geriau jau būt liūdnai, nei sėdėti išmetus dirbtinę šypseną.
Kad jūs žinotumėt, kaip nekenčiu dirbtinumo.
Pavyzdžiui, kuo man nepatinka, taip vadinamos fyfos?
Tuo, kad jos neturi nieko natūralaus. Dažniausia peroksidiniai plaukai, dirbtiniai nagai, silikoninė krūtinė ir dar daug galėčiau vardint.
Manęs tai nežavi. Manau, tai atbaido žmones. Tik ne tuos, kurie ieško merginų vienam vakarui.
Gerai, aš vistiek visus myliu.
Ir man gera.
Nors lauke sninga, o aš noriu pavasario, mano viduriuose šviečia saulė.
Gal aš tikrai išprotėjau, nes šiuo metu aš visur atvirkščiai.
Bet man nerūpi. Nuoširdžiai nerūpi. Tiesiog džiaugiuos, kad esu laiminga. Bent kol kas. ;}

Maišalynė.

Susimąsčiau, kad apleidau blog'ą, rečiau čia rašau. Bet neturiu ką pasakoti.. O kai turiu, papasakoju. Šiaip, ilgasis savaitgalis, galima sakyti, baigėsi, o tai tikrai nedžiugina. Nors ir pasiilgau kai kurių žmonių, mokyklos aplinkos, bet nė negaliu pagalvot apie mokymąsi. O kai rytoj rytoj laukia trys kontroliniai darbai, sunkiai sekasi to nedaryti.
Bet, kaip bebūtų keista, nuotaika gera.
Tik galvoj maišalynė.
Sukasi daug minčių.
Apie viską.
Nuo A iki Z.
Kitą savaitę keliaujam į babiloną.
Laukiu , laukiu , laukiu.
Nors nevisai.
Pagalvojus, kad savaitę nematysiu kai kurių žmonių, net nupurto.
Bet vistiek noriu. Bus laiko prisikimšti į galvą dar daugiau minčių ir atrast apie ką galvoti. Lyg dabar neužtektų.
Dar labai noriu pavasario. Turbūt niekas taip nenori kaip aš, nebent Sandra, nes visi , dar nesulaukę pavasario, jau galvoja apie vasarą ir jos teikiamus malonumus.
Bet man pavasaris patinka labiau. Tada dar eini į įstaigą, vadinamą mokykla, bet jau šviečia saulė, dienos ilgesnės, žaliuoja medžiai ir šiaip visi šypsosi. O mane džiugina šypsenos. Gal net labiau, nei turėtų.
Gal aš nesveika, bet mylių mokyklą. Savo mokyklą, ne kokią kitą. Ir joje esančius žmones. Ir aplinką. Mokytojus ne visus, bet jie ne problema. Man ten gera ir aš nelaukiu vasaros, nes žinau, kad iš visų žmonių matysiu daugų daugiausia kokius keturis ir visų pasiilgsiu jau už savaitės.
Nelaukiu vasaros.
Ar aš nesveika?
Turbūt.
Šiaip, beprotė. Senokai su protu apsibarus. Visi tai žino, niekam tai toli gražu nėra naujiena.
Kartais gailiuosi, kad gyvenu ne kaime.
Nes ten kitaip.
Va, vasarą, visus matai, nes ten mažas gyvenamasis plotas.
O Vilniuj beveik niekad nesusitinki su dauguma žmonių, nes visi užsiemę, visur lekia, bėga..
O aš tenoriu pagulėt ant žoles ir pakaitint savo bambą saulėj.
Ir klausytis muzikos ar pliurpt su drauge.
Ar šiaip... Yra daug variantų.
Kaip bebūtų, mano mintyse pavasaris triuškinančiai nugali vasarą.
Ir aš nesigailiu.
Net džiaugiuosi.
Ar jaučiat, kaip šitam įraše nusišneku?
Labiau, nei bet kuriam kitam.

Mano muzikos grotuve groja Katy Perry-thinking of you.
Graži daina. Man patinka.

Laimingos savaitės jums. Mylėkit ir būkit mylimi.
Greta.

Uhu!

Pasakysiu atvirai-įvyko tai, ko niekada nė nebūčiau sumaniusi tikėtis. Viskas buvo... pasakiška? nerealu? nuostabu ? turbūt nė vienas būdvardžių nesugebėtų apibūdinti šio vakaro... Nes tai buvo geriausias mano vakaras per visus 2009 metus. Ne, turbūt per žyyyymiai ilgesnį laiko tarpą. Aš dabar euforijoj. Taip gera... Lietuvių kalbos gavau 10. Šokių vakaras. Kurio beprotiškai nelaukiau, o dabar aš danguj. Tikrai. Ir man nerūpi, kad ryt gedulas. Gal netgi nuspręsiu švęsti? Žodžiu, mane net gąsdina mano dabartinė nuotaika.. Kojos ištinusios ir be galo skauda, nes šokau nuo pusės šešių iki pusės vienuolikos. Bet šitas skausmas džiugina. Ir aš toli gražu nenorėjau nustoti šokti, o ne !! Net dabar sėdžiu pasileidus salsos muziką ir linguoju į ritmą. Tikrai nesitikėjau tokio palaikymo.. Aš taip myliu savo mokyklą!!! Visus be išimties. Manyje tiek daug meilės, net pati stebiuosi. ;D Žodžiu, baigiu čia girtis. ;D Vasario 13, penktadienis, pilnatis-geriausias derinys. Amen. Geros jums Valentino dienos! ;D**

Paranoja.

O šventoji rupūže, kaip aš bijau rytojaus!! Man totali paranoja. Dėl visko. Visa diena bus įtempta, tačiau gal būt ir maloni, tačiau dėl pastarojo dalyko tikrai nesu garantuota. Ir nors nesu prietaringa, visgi vasario 13-penktadienis. Turbūt, čia tik pretekstas kažkam suversti visą kaltę dėl savo baimės, kodėl gi ne tryliktai dienai?
Du faktai apie rytojų.

• Atsiskaitinėjam viešąją kalbą.
  Kalbu apie įvardį, pusę kalbos jau moku, tačiau dažnai tenka žvilgčioti į sąsiuvinį. Ir šiaip aš visada bijau prieš kalbėjimus, taigi rytojus - ne išimtis.
• Vakare šokių vakaras.
  Šoksiu prieš visą mokyklą ir man nesveikai baisu. Scenoj esu beveik 11 metų, ir vistiek pridedu į kelnes prieš kiekvieną mielą koncertą. O dar blogiau, kai jis mokykloj. Jei suklupsiu, visi matys. Nuostabu.
  
  Na, štai pagrindinės mano baimių priežastys. Bet šiaip bijau, kad nepričiuptų chemijos mokytoja už namų darbų neatlikimą, kad susimausiu per kalbą, kad išsidrėbsiu šokant, kad šokių vakaras bus nuobodus ir t.t...
  Aišku, puikiai suprantu, kad jums tikrai neįdomu klausyti mano šitų sapalionių, bet turiu kažkur išsikrauti.
  Kas be ko, yra džiaugsmingų dalykų. Pvz, kad poryt savaitgalis. Trys dienos be mokyklos, argi ne puiku? Be to, po savaitės einam į babiloną, o tai reiškia, visa savaitė be pamokų. Žodžiu. Smagumėlis.
  Bet baimės nusveria džiaugsmus. Tokia jau aš esu-bailė iš prigimties.
  
  Žodžiu, palinkėkit man sėkmės. O jums linkiu sėkmingą išgyvent vasario 13tą-penktadienį be jokių nelaimių. ;>
  

Gedulo diena.

Kitas šeštadienis-gedulo diena. Nekenčiu TOS dienos. Man ji kvaila, komercinė šventė reikalinga tam, kad parduotuvės gautų didesnį pelną. Raudona spalva tampa nuvalkiota, žodis "meilė" irgi. Ir šiaip, niekada neišsižadėsiu savo nuostatos, kad mylėti reikia visą gyvenimą, o ne vieną dieną.
Jei neišvažiuosiu į kaimą [bet turbūt išvažiuosiu, nes tėvai visada siekia sugadinti man gyvenimą], su Laima jau nusprendėm ką veiksim TĄ dieną. Taigi. Mūsų sąraše vienintelis ir nekeičiamas dalykas- gedulavimasis. T.y. Jokios raudonos spalvos TĄ dieną. Jokių širdelių. Jokių vaikinų, jokių meilės prisipažinimų. Jokių gražių dainų ar filmų apie meilę. Jokio smegenų plovimo. Jokios geros nuotaikos ar kitokio linksminimosi. GEDULAS.
O kaip TĄ dieną leisit jūs?

Citrina.

Keistas pavadinimas. Absoliučiai niekuo nesiriša su šiuo mano įrašu. Nebent tuo, kad šiuo metu jaučiuosi išsunkta. Išsunkta, kaip citrina. Keista, visa savaitė buvo neįtikėtinai gera. Gal ir blogai, kad neįvyko nieko naujo, bet bent džiaugiuos, kad visą savaitę ištvėriau nesiskųsdama ir nesijaučiau nenuoširdi, kai į klausimą "Kaip sekasi?" atsakau "gerai". Viskas buvo puiku, turbūt ir dabar yra, tiesiog jaučiuosi pavargusi ir neišsimiegojusi. Bet ryte, kai atsikelsiu anksčiausiai apie pietus, vėl viskas bus super. Vakaras buvo gan keistas... Taip dievinu šokį, bet šiandien koncerte ta aistra pradingo.. Gal nebuvo stimulo, gal jau tada jaučiausi nekaip, gal mane neigiamai veikė aplinkui esantys žmonės... Bet nenorėjau išeiti į sceną. Kai dabar pagalvoju, geriau jau būčiau neišėjusi, nes pasirodžiau nekaip. Ech, tas nuovargis, visuomet pridaro bėdų. :) Bet jam atleista. ;D Šiandien snigo. Šiek tiek. Vėliau lijo. Lietus man labiau prie širdies, nes tai man primena pavasarį, kurio be galo laukiu. Atsibodo žiema, atsibodo šalčiai, atsibodo storas šalikas ir pilki medžiai. Noriu apsiauti sportbačius ir lėkt į žalias pievas. Arba nebūtinai. Tik noriu pasijausti laisva. ;> Taip gera prisiminti praėjusį pavasarį, kai tik atšilus, su Laima perėjom skersai išilgai visą senamiestį, centrą, valgėm traškučius ir šokoladą prie upės, kai supomės vaikiškose supynėse ir vos parsivilkom namo... Labai noriu, kad visa tai pasikartotų . ;> Turbūt šiam kartui tiek. Savaitgalį smaginiuos prie geografijos ežerų ir vokiečių kalbos žodžių, bet kaip bebūtų, man tai išeis į naudą. Visada jūsų, Greta. <33

Šviesus penktadienio vakaras.

O Dieve. Šiandien vakaras buvo toks... jaukus. Kad ir kaip sušalau lauke ir permirkau batus, širdy gera. Kodėl? Nes susitikau su Laimuke. Nesuprantu, kaip žmogus gali turėti tiek geros energijos. Užtenka ją pamatyt, išgirst pirmą frazę iš jos lūpų ir tu jau išsišiepus iki ausų. Ką sau manot? Pasimiršo visos bėdos, sukauptos per savaitę ir šiandien man belenkaip gera. Kai ji kalba, net ir neįmanomi dalykai atrodo ranka pasiekiami. Myliu ją be galo.
O dar šiandien susapnuotas be galo gražus sapnas.. mm...

Žodžiu, apibendrinimas:
Laima+nuostabus sapnas+šokis+keli netikėti sutapimai= gera nuotaika ir gražus gyvenimas.

Myliu visus. Gero jums savaitgalio. Ir palinkėkit man nenumirt kaime.;DD*

Prašviesėjimas.

O šiandien tamsiai pilka diena. Įvyko visai neblogų dalykų, šiek tiek prasiblaškiau... Buvom su ketveriuke kine, prasijuokėm, prisikirtom popcorn'ų ir be galo smagiai praleidom laiką. Biologijos kontrą parašiau neblogai, dailės darbo nepaėmė [aleliuja!].Iš lietuvių gavau 10, išvedė taip tikėtąsi devynetą.Daug daug kartų mačiau elnią ir šiaip... Smagu. Aišku, namie mane aprėkė, bet bent kiek geriau. Ir nors minimum dešimt kartų vos nenusisukau sprando, nes be galo slidu ir, nors kaulus skauda dar labiau nei vakar, džiaugiuos. Gal tai panašų į bent šiokį tokį prašviesėjimą? ;>

Be to, mano grotuve skamba Bon Jovi- "It's my life" ir Lamb- "Gabriel".
Myliu šias dainas. <3

Juoduma.

Jei reikėtų pasirinkti, kokios spalvos tavo gyvenimas šiuo metu, atsakymą žinočiau puikiai. Juodas. Nulis baltos ar bent pilkos prošvaistės. Jei kas nors susitvarko atsitinka kas nors negero. Kaip taisyklė. Ir šiaip šiuo metu manyje per daug neapykantos. Turbūt pati kalta. Bet kam kaltinti save, jei gali kaltinti kitus?
Pastaruoju metu nekenčiu:

• Biologijos ir dailės.
  Ypatingai kai rytoj kontras ir spėkit, ar aš bent ką nors dorai moku.
• Beveik visos savo klasės.
  Nes nerandu su jais bendros kalbos ir jaučiuosi ten kaip ateivis. Jei ne mylimiausioji ketveriukė galiu duot galvą nukirst, išprotėčiau.
• Brigitos.
  Nes ji turi ūsus.
• Choreografijos mokytojos.
  Nes pirmą kartą matau žmogų, kuris jaustų konkurenciją mokinei.
• Kūno kultūros.
  Nes po dvidešimties šuolių iš vietos man skauda visą kūną ir susuko radikulitas.
• Problemų.
  Nes jos niekada nesibaigia.
• Savęs.
  Nes vietoj to, kad kažką daryčiau, sėdžiu čia ir tuščiai švaistau laiką, gal būt gadinu kitiems nuotaiką.
  
  Žodžiu, nieko gero. Kada galų gale baigsis nesėkmingų dienų lavina?
  

Apsisprendimas.

Nebepatempiu. Per daug sunku, kai reikia apsispręsti tarp dviejų tau be galo svarbių dalykų ir niekas negali pagelbėt. Arba gali, bet to nedaro. Tuomet turi sėdėt nukabinus nosį ir mąstyt. Gavau patarimą: "susirašyk pliusus ir minusus, tada žiūrėk ko daugiau ir apsispręsk". O ką daryt jei vieno pliusai atsveria kito minusus ir atvirkščiai? Kaip bebūtų, niekas dėl manęs vienos nieko nekeis. Ir kaip bebūtų, viena pusė supyks.

Duokit kas nors durų rankeną, eisiu nusišaut.

Jaunatis.

Na, šį kartą ne apie ją, tačiau be galo dievinu vieną ištrauką iš tos knygos. Perskaitai ir supranti, kad taip realybėje nebūna, tačiau vistiek leidi sau pasinerti į svajonių pasaulį. Nežinau, ar taip teisinga, bet tuo metu man gera... Man gera svajoti, nors ir žadėjau to nedaryti. Mano tokia-svajotojos-prigimtis.
O štai ir ta ištrauka:

"Prieš tave, Bela, mano gyvenimas buvo it naktis be mėnesienos. Labai tamsi, tačiau žvaigždėta-su šviesos ir prasmės žiburėliais...Ir tada tu kaip meteoras nutvieskei mano dangų.Staiga viskas sušvito;gyvenimas tapo gražus,spindintis.Kai tavęs nebeliko,kai meteoras nukrito už horizonto,viskas užtemo.Niekas nepasikeitė, tačiau šviesa mane apakino.Nebemačiau žvaigždžių.Ir viskas gyvenime neteko prasmės".

Nominacijos.

Ši savaitė buvo beprotiškai įtempta, ne tiek mokslų, kiek psichologiniu atžvilgiu. Kas blogiausia, kita savaitė nebus nė kiek lengvesnė, nes ves semestrus ir šiaip . ;} Taigi, nusprendžiau sudaryti savaitės įvykių sąrašą ir įteikti nominacijas. ;D

• Maloniausias įvykis, arba greičiau įvykiai-daug daug meilės prisipažinimų ir jaukių akimirkų su draugėmis.
• Liūdniausias įvykis-daug ašarų ir ne tik iš mano pusės.
• Juokingiausias įvykis-lažybos tarp šauniausiosios ketveriukės ir jų pasekmės.
• Smagiausias įvykis-Petruškevičiaus darbas padedant Gabrielei išleisti "Panoramos" čekius.
• Skaniausias įvykis-Laimos keptas pyragas ir mamos keptos bandelės su persikais. Gaila, jų neliko per pusvalandį.
• Šilčiausi įvykiai-Sandra pasidarė atmintinę ir atvirumo valandėlė su blondinėmis.
• Nelauktas įvykis-sloga ir galvos skausmas.
• Didžiausias nesusipratimas-16 diena, kuri man vis dar nelaiminga ir riaušės Vilniuje.
  
• Pikčiausias įvykis-ginčas dėl niekų tarp šauniausios ketveriukės.
• Nuostabiausias atradimas-Lamb-Gambriel.mp3
  P.S. Beprotiškai dėkoju Sandrai už nuostabų wallpaper'į .
  
• Labiausiai lauktas momentas-Laima atgavo kompiuterį. Ką tai reiškia? Dar daugiau filmų ir pasakiškų akimirkų su ja.
• Skaudžiausia akimirka-svajonių apsivertimas aukštyn kojom.
• Linksmiausias įvykis-šokis kepė kepė boba blynus.Belenkaip uždusau ir prisijuokiau.Vienintelė gera akimirka penktadienį. Šiai savaitei tiek. Gal kitą savaitę viskas pasikeis?
  

Pajūrio vaikai.

PAJŪRIO VAIKAI.

Mes gyvenom prie jūros tada,
Du geri, du laimingi vaikai.
Palikti vandenų ir šviesų globoje,
Palikti vienudu amžinai.

Mes klajojom pajūrio taku,
Neidami protingyn nei senyn,
Du draugai tų žuvėdrų baltų,-
Krintančių lyg akmuo vandenin.

Kai išvargę vėlai vakare
Mes užmigdavom kur po medžiu,
Aš sapnuodavau ją, ji-mane-
Begalybėj sapnų nekaltų.

Mes tetroškom gyventi drauge.
Du vaikai mėlynam pajūry !
Lig mirties. O po jos
Būt palaidoti paukščių žinia,
Kad sapnuos amžinuos
Jie dainuotų kur nors netoli.

V.Mačernis.