Labas.:}
Sveikinuosi su jumis, baisiai nostalgiškos nuotaikos. Visą dieną sėdžiu namie, miegu, klausaus muzikos, žiūriu filmus ir t.t.. kaip gera. Toks poilsis. Ir nieko netrūksta. Reikia kartais tokių ramių dienų...
Karantinas. Tai turbūt nieko nestebina. Turim papildomas atostogas iki trečiadienio. Nemažai, bet tik bijau, kad nenubrauktų tos savaitėlės iš žiemos atostogų. ;} Ir šiaip, kai vakar visi džiūgavo, aš buvau labai labai nusiminusi, nes nusibraukė ekskursija ir ją perkėlė į gruodžio 4 dieną. Tada dar labiau nuliūdau, nes tą dieną man koncertas. Bet šokiuose pasikalbėjau su vadove ir turbūt galėsiu praleisti koncertą ir lėkti į ekskursiją. Tada visą vakarą buvau gausiai puikios nuotaikos. :}
Kas dėl šokių... Kiek nuotykių vakar patyriau per juos. Ėjau į priekį, o jau buvo tamsu. Ir tamsioje gatvėje, kurioje buvau viena vienutėlė, sutikau tokį vaikiną. Tiksliau, jis mane užkalbino ir prašė palydėti iki daržovių kiosko. ;D Žinau, skamba juokingai, bet tada nuoširdžiai išsigandau. Atsisakiau, bet, ačiū dievui, likau gyva ir sveika. O laukiant, kol mane pasiims iš repeticijos, prie manęs priėjo girtut girtutėlis vyras ir prašė prisidegt. Ar aš atrodau kaip rūkanti mergina? Susimąsčiau. Bet jis paskui atsiprašė ir netgi pasakė, kad gal mane įžeidė. Atsakiau, kad viskas gerai ir atsikračiau galvoje tūnančio rūkančiosios įvaizdžio.
O dabar apie tai, kodėl taip pavadinau savo įrašą. Šiandien žiūrėjau super fantastišką filmą "The notebook". Tikėjausi iš jo daug, bet jis su kaupu pateisino mano lūkesčius. Labai privertė susimąstyti.. Kaip norėčiau tokios meilės, kuri visada būtų gyva mano širdyje, net senatvėje, kai nieko neprisimeni... Ir numirti kartu, susikabinus rankomis.. Taip labai labai man kaupėsi ašaros filmo gale. Ir supratau, kiek svarbu yra popierius ir plunksna, užrašinėti savo prisiminimus... Tai turi magišką galią..
Bet ir liūdžiu. Nežinau, prieštaringi jausmai. Tik dėl prisiminimų. Viskas susikaupė- ir gera, ir bloga. Ir gera, ir liūdna. O Mykolaičio dainos taip sustiprina melancholiją... Atrodo, noriu labai nedaug. Bet tai nepasiekiama... Skauda nuo svajonių. Bet jų niekada niekada neatsisakysiu.
"Read this to me and I'll come back"...
2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
užrašų knygelė.
Pranešimą parašė Greta. ties 04:49
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentarai (-ų):
o taip. nuostabus filmas. :}
Rašyti komentarą