That's my life.

Labas . :}
O štai ir vėl aš, po vieno mėnesio ir septyniolikos dienų pertraukos.
Kaip gretai tas laikas bėga... Sunku patikėt. Sako, kad kai pradedi jausti greitą laiko tėkmę-sensti. Bet, vargu, ar man tas gresia. Nors per tą laiką, kai čia nerašiau, man jau suėjo šešiolika metų. :}
Matyt, noriu kažkur išsilieti, todėl griebiu savo seniai belankytą blog'ą. Taip, tenka pripažinti, išnaudoju jį- bet ar tai blogai, jei su gerais ketinimais?
Hm... Turbūt norėčiau pradėti nuo to, kad jaučiuosi ganėtinai vieniša - aplinkui visi serga ir tas mane žudo. Klasėj iš 32 žmonių yra tik 12. Ir šlykštu, kad serga beveik visi man brangūs žmonės, todėl negaliu jų matyti. Žinoma, yra ir privalumų-lengvesni krūviai ir pan. Bet ar tai gali pakeisti draugų nebuvimą šalia? Nemanau... O su viena drauge buvom susitarusios lėkt į ekskursiją, kuri jau daugiau nei metus yra mano svajonė. O dabar - šnipštas. Vis dar meldžiuosi ir turiu vilties, kad draugė iki penktadienio pasveiks, nes jei ne- būsiu žiauriai žiauriai nelaiminga ir sugniuždyta.
Kas dar ? Pasigirsiu, kad prieš pusantros savaitės buvau "Šok su manimi" filmavime. Atrodytų, kas gi čia tokio, bet žinant, kaip man tai yra svarbu... Buvau pakerėta. Galėčiau sėdėt toj salėj ir savaitėm. Todėl mane apninka gili depresija, kai dabar šeštadieniais tenka tą laidą žiūrėti ne salėje, o prie televizoriaus ekrano.
Išvis, supratau, kiek man reiškia šokiai. Žinojau, kad daug, bet nežinojau, kad TIEK DAUG. Per vokiečių kalbėjom apie šokius- pradėjau net drebėti iš laimės ir jaudulio. Repeticijų grafikas keistas- labai dideli tarpai tarp jų, todėl vis svaigstu kaip pasiilgau šokių. Laukiu choreografijos pamokų, kurios bent kiek prablaškytų tą laukimą ir labai stipriai pasiuntu, jeigu paleidžia-o taip būna labai dažnai. Daug kas manęs nesupranta, bet man nesvarbu. Šokiai- mano aistra ir mano gyvenimas. O gruodžio pradžioj bus šokių vakaras ir taip, mane vėl pakvietė ten šokti. Jau dabar laukiu. Turbūt šoksiu tango ir be galo džiaugiuosi-bereikia susirasti tik tinkamą suknelę. Tik... tai nėra toks jau lengvas darbas. ;DD
Tiesa, pastaruoju metu tapau labai jautri. Pvz, per gimtadienį verkdavau kone nuo kiekvieno sveikinimo. Bet nemanau, kad taip blogai. Džiaugiuosi, kad esu žmogus, mokantis nuoširdžiai parodyti savo emocijas. Kam slapstytis už kaukių?

Ir pabaigai citata, kuri man labai patiko :

"Juokas ir šypsena-tai vartai ir varteliai, pro kuriuos pas žmogų gali įsmukti daug gėrio."