Paranoja.

O šventoji rupūže, kaip aš bijau rytojaus!! Man totali paranoja. Dėl visko. Visa diena bus įtempta, tačiau gal būt ir maloni, tačiau dėl pastarojo dalyko tikrai nesu garantuota. Ir nors nesu prietaringa, visgi vasario 13-penktadienis. Turbūt, čia tik pretekstas kažkam suversti visą kaltę dėl savo baimės, kodėl gi ne tryliktai dienai?
Du faktai apie rytojų.

• Atsiskaitinėjam viešąją kalbą.
  Kalbu apie įvardį, pusę kalbos jau moku, tačiau dažnai tenka žvilgčioti į sąsiuvinį. Ir šiaip aš visada bijau prieš kalbėjimus, taigi rytojus - ne išimtis.
• Vakare šokių vakaras.
  Šoksiu prieš visą mokyklą ir man nesveikai baisu. Scenoj esu beveik 11 metų, ir vistiek pridedu į kelnes prieš kiekvieną mielą koncertą. O dar blogiau, kai jis mokykloj. Jei suklupsiu, visi matys. Nuostabu.
  
  Na, štai pagrindinės mano baimių priežastys. Bet šiaip bijau, kad nepričiuptų chemijos mokytoja už namų darbų neatlikimą, kad susimausiu per kalbą, kad išsidrėbsiu šokant, kad šokių vakaras bus nuobodus ir t.t...
  Aišku, puikiai suprantu, kad jums tikrai neįdomu klausyti mano šitų sapalionių, bet turiu kažkur išsikrauti.
  Kas be ko, yra džiaugsmingų dalykų. Pvz, kad poryt savaitgalis. Trys dienos be mokyklos, argi ne puiku? Be to, po savaitės einam į babiloną, o tai reiškia, visa savaitė be pamokų. Žodžiu. Smagumėlis.
  Bet baimės nusveria džiaugsmus. Tokia jau aš esu-bailė iš prigimties.
  
  Žodžiu, palinkėkit man sėkmės. O jums linkiu sėkmingą išgyvent vasario 13tą-penktadienį be jokių nelaimių. ;>