Babilonas.

Viskas tobula. Myliu, bučiuoju, dievinu savo klasę. Per šią savaitę patyrėm tiek daug.. Nuo juoko iki ašarų.. Nuo nuopolių iki pakilimų.. Buvo visko. Kiekvienas žaidimas, kiekvienas pokalbis rate mums padėjo. Ir kai pagalvoji.. Viskas baigėsi. Visko taip trūks.. Meškiuko, Vyto, Vilmos, ratelių, užduočių, knygos, virtuvėlės, iki, minkštojo kambario, bliūdo, perukų, tūsiukų per pertraukas, apsikabinimų, šypsenų, ašarų, nuoširdžių pokalbių, peštynių, riksmų, ginčų, stalo futbolo, vaidinimų, rytų prie durų, važiavimų Erikos mašina.. Visko. Nesakau, kad negalim to padaryt mokykloj. Bet už babilono sienų viskas nebetaip..
Ech. Pažinau visus. Kai kuriuos pirmą kartą, kai kuriuos iš naujo. Ir visus pamilau. Su visais minusais ir trūkumais, kokie bebūtų.
Kurasova, Gab, Gabriele, Bartke, Vale, Vic, Ieva, Dova, Dovile, Monika, Meda, Šarai, Danieliau, Vadimai, Mantai, Vegyte, Eva, Emilija, Saule, Kašiorai, Modestai, Vykintai, Arnai, Rumskai, Erika, Beatriče, Kamile, Vilma, Violeta, dėkui jums . Už visą šią savaitę. Ir už viską.
Kitąmet kartosim. Jie taip greit mūsų neatsikratys. ;D
Myliu ir dėkoju.
Kavalė. ;>**