Ir kodėl man taip nesiseka?

Dar vienas pesimizmu grįstas įrašas.
Maniau, kad pabuvo bloga nuotaika, pabuvo ir praeis.
Ką sau manot?
Šiandien ryte atsikėliau su 38 temperatūra.
Jausmas ne iš maloniųjų, manau, nereikia nė sakyt.
Visą dieną laužo kaulus, skauda galvą, skruostai įkaitę, o kūną purto šaltis.
Smagumėlis.
Iš nevilties šiandien išgėriau du stiklainius obuolių sulčių.
Ahh, kokia nesąmonė, aš nenoriu sėdėt namie, noriu į mokyklą.
Ten- mano erdvė.
Mano sienos, mano draugai, mano klasės.. Viskas taip sava.. Myliu savo mokyklą.
Šiandien iš neturėjimo ką veikt įsijungiau senas RW serijas, tada užsukau į šimtą metų nelankytą forumą, ten radau daug juokingų citatų ir pasikėliau sau nuotaiką.
Bet aaa.. Kodėl turiu sėdėt namie sukaustyta ligos?
Man reikia veiklos, reikia draugų, visko reikia..
Turiu priklausomybę nuo mokyklos pertraukų. Tada prisigaminu tiek vitamino c! ;D
Žinoma, pamokos viską gadina, bet jei moki į tai pažiūrėt pozityviai, viskas super.
Kas sugalvojo, kad per pamokas reik mokytis?
Aš sėkmingai žaidžiu kartuves, kryžiukus ir nuliukus, aptariu praėjusius ir ateinančius įvykius.
Žinot, kas dar blogai?
Kovo 11 d. turėjau išvykt į Lenkiją su šokiais.
Kai visi sužinos, kad gal būt nevarau, būsiu pasmerkta.
Nekoks jausmas.
Tai tiek šiam kartui.
Geros jums savaitės pradžios.
;>