Po pertraukėlės.

Vat, žinot, ką aš jums pasakysiu?
Ogi, kad gyvenimas puikus!!!
Man dzin, kad kai kurie dalykai nepasisekė ir teko nusivilti. Jau dzin.
Nes išvažiavau į kaimą savaitei, atsiribojau nuo visko, atsijungiau, domėjausi visai kitais dalykais ir man pavyko užsimiršti.
Aišku, visko nepamiršau, bet dabar nebe tiek apie praėjusius įvykius galvoju.
Nors dažnai susapnuoju..
Bet baigiu apsiprast . :}
Grįžkim prie kaimo.
Tai va, šiek tiek ilgiau nei savaitę ten prabuvau.
Ir man iš tiesų patiko!!
Turbūt pirmą kartą, nes anksčiau, visada ten nuvažiavusi, norėdavau kuo greičiau lėkti namo.
O šį kartą viskas kitaip.
Taip įsijaučiau į tą laisvą kaimišką gyvenimą, kad dabar dar sunku apsiprasti, kad esu civilizuotam mieste. ;D
Ten buvau tokia atsipūtus.
Nereikėjo galvot, kaip atrodai, kaip elgiesi.
Oi, kad kas būtų mane ten matęs!!
Amžinai susivėlus, su "kroksais", tetos gerokai man per dideliu megztiniu...
Net juokinga buvo normaliais drabužiais apsirengt. ;D
Gal kyla klausimas ką aš ten veikiau? ;D
Jeigu nekyla, vistiek papasakosiu. ;D
Buvau su pusbroliu, kuris, tenka prisipažinti, gerokai išerzino mane savaitei baigiantis.
Visgi jam tik 6 metukai.
Bet užtat jis įsimylėjo ten mergaitę ir visai miela buvo, kai jis išvijo savo draugą iš kiemo už tai, kad ją mušė. ;D
Mes daug žaidėm kortom, vaikščiojom, kalbėjom.. ;D
Kelis rytus buvau atsikėlus ir apibėgus krosiuką.
Žaidžiau badmintona, ypač daug krepšinį, net ir po lietum.
Dabar jau tokia išsiprofinus, snaiperė. ;DD
Nu ko norėt, kai kašio aikštelė po langais, tai ir trinies ten, ypač kai oras puikus.
Dar skaičiau knygas... 3 perskaičiau, tai visai neblogai, galvoju.
Vieną Vaičiulaičio skaičiau, literatūrai.
Tai žiauriai žiauriai neįdomi, nemėgstu lietuvių autorių knygų, nors, žinoma, būna ir išimčių.
Daug daug laiko leidau su drauge. Kalbėjomės, gėrėm kavą, važinėjomės dviračiais. Ohoho, kaip važinėjomės! Taip, kaip aš jau seniai svajojau. Vieną dieną 16 km sukorėm, tokia laiminga buvau.
Tokį nuotykį apturėjom. Man pasiūlė nuvažiuoti į tokią gražią vietą, aš sutikau. Privažiavom, žiūrim, vartai atrakinti, o visada užrakinti būna. Sako, paliekam dviračius ir einam pėstute pažiūrėt. Tai paslėpėm juos, ir nutykinom. Bet taip tyliai ėjom, nė garselio neišleidom. Pusiaukelėj sužinojau, kad čia medžiotojų štabas ir tada riebiai nusikeikiau mintyse. Kai jau beveik priėjom tą aikštelę, pasigirdo šunų lojimas ir žmonių balsai. O Dievulėliau, kaip mes išsigandom!!! Kad dėjom į kojas.
Reikėtų man tokios situacijos kūno kultūros pamokose, nes esu įsitikinusi, bėgau greičiau, nei reikalaujama.. ;D
Tai va.
O vakar grįžau.
Keista labai . Apsiprast iš naujo reikia. ;D
O šiaip jaučiuosi puikiai.
Pilna energijos, vasara, vėjai galvoje švilpauja.
Lygtai gyvenčiau visai kitą gyvenimą..
Ir esu labai laiminga, nes man nesveikai reikėjo tokios pertraukos.. :}