Svajonių ansamblis.

Svajoju būti vakaro tyla,
Tokia, kurios paleisti nenorėtum.
Svajoju būt spragsianančia ugnim karšta,
Tokia, prie kurios visad pasišildyti galėtum.

Svajoju, kaip pažiūrėjęs į manas akis žydras,
Jose ištirpt, paskęst galėtum.
Ir kaip pažvelgęs į snaiges baltas,
Mane jų sūkury laikyt norėtum.

Kaip ankstų rytą atsibudus,
Pirma mintis apie mane ateitų.
Ir šyptelptum žvaigždėtą dangų prisiminus,
Nes jis tik mane vieną tau primintų.

Ir kaip galėčiau aš, kai lūdna bus labai,
Į tavą petį atsiremti.
Ir kai ims sprogt pavasarį pirmieji pumpurai,
Kartu galėsim svajones gvildenti.

Svajoju aš, kada nors tavo būti,
Krist ant tavų pečių lietaus lašais gaiviais.
Ir dar turiu mažytę viltį,
Kuri svajonių tų apleist neleis.